Modernizmo proveržis, pakeitęs tekstilės kalbą
Marija Kondrackytė-Švažienė (g. 1930 m.) – viena iš kūrėjų, kurios darbai pažymėjo lūžį. Jau pirmasis 1970 m. menininkės išaustas gobelenas „Plaštakės“ buvo inovatyvus, „išlaisvinantis gobeleną iš sienos“ ir suteikiantis jam naują erdvinę dimensiją. Kūrinys tapo ne tik techniniu, bet ir idėjiniu lūžiu – jame susitinka judėjimas ir statika, plokštuma ir erdvė.
Novatoriška kūryba nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pelnė M. Švažienei tarptautinį pripažinimą: jos darbai buvo eksponuojami Europoje ir vertinami greta žymiausių tekstilės kūrėjų. 2024 m. menininkės „Dekoratyvinis gobelenas“ buvo eksponuojamas Pompidou centre Paryžiuje ir, padedant menų globėjams Danguolei ir Viktorui Butkams, tapo Pompidou centro rinkinių dalimi.
Parodoje LNM Jono Šliūpo muziejuje bus pristatomi 12 gobelenų ir 8 tapybos darbai, kurie leidžia užčiuopti M. Švažienės kūrybinį kelią – nuo ankstyvųjų, drąsių formų iki vėlesnių, subtilių spalvinių niuansų kupinų darbų, kuriuose tekstilė beveik primena tapybą.
Palanga, Jonas Švažas, Gaetano Giuffrè
M. Švažienės darbai ne atsitiktinai pristatomi Palangoje. Menininkės ryšys su šiuo miestu – gilus ir asmeniškas. Pirmasis susitikimas su jūra dar jaunystėje tapo stipriu impulsu, kuris vėliau nuolat sugrįždavo kūryboje. Menininkė dažnai atvykdavo į Palangą semtis įkvėpimo, kurti ir ilsėtis.
Svarbi parodoje aptariama jos kūrybos dalis – dialogas su vyru, tapytoju Jonu Švažu. Gyvendami ir dirbdami kartu, jie nuolat keitėsi idėjomis, diskutavo, drąsino vienas kitą. Jų kūryboje atsirado bendrų temų: kosmoso, miesto, abstrakčių struktūrų. Šis dialogas nebuvo tiesioginis, bet juntamas – spalvose, kompozicijoje, vidinėje kūrinių įtampoje.
Parodoje atskleidžiama įspūdinga istorija apie šveicarų kompozitorių Gaetano Giuffrè. Įkvėptas M. Švažienės „Erdvinio gobeleno“, jis sukūrė rapsodiją dviem fortepijonams, tačiau apie kūrinį menininkė sužinojo tik po dviejų dešimtmečių. Parodoje ši muzika pirmą kartą skambės greta ją įkvėpusio restauruoto M. Švažienės kūrinio.
