„Ar mano balsas gali ką nors pakeisti?“ – tokį klausimą sau bent kartą užduoda daugelis moterų. Keisti, o gal priimti visų pirma save tokią, kokia esu iš tiesų? Lengva ar sunku pasipriešinti įsitikinimų, įpročių, baimių svoriui? Kodėl balsas „paveda“, kai jo reikia labiausiai? Ką apie žmogų pasako jo balsas? Kodėl neretai nemėgstame savo balso įrašuose?
Atsakymus į šiuos klausimus, kaip ir į daugelį kitų vidinių dilemų, kviečia ieškoti artėjanti konferencija „(ne)Tobula moteris. Moters balsas“, kuri vyks spalio 11 d. Vilniuje. Viena iš jos pranešėjų – puikiai žinoma Lietuvos dainininkė, kompozitorė, aktorė, žurnalistė ir rašytoja, socialinė veikėja, daug kartų apdovanota už geriausius autorinės muzikos albumus, trijų knygų autorė Jurga Šeduikytė – dalijasi savo patirtimi, kaip atrasti ir drąsiai kalbėti savo balsu, įveikti baimes ir priimti save tokią, kokia esi.
Jurga ne tik kalbės, bet ir drauge su dalyvėmis praktikuos balso patyrimo dirbtuvėse. Interviu su Jurga – apie kelią į savęs atradimą ir tai, kodėl moters balsas yra kur kas daugiau nei tik garso vibracijos.
Esate žinoma dainininkė, kompozitorė, aktorė ir rašytoja , emocinės sveikatos laidos „Lipt stogais su Jurga“ autorė. O kaip save pristatytumėte – kas Jūs? Kurį savo pasiekimą labiausiai išskirtumėte šiandien?
Esu žmogus kasdien iš naujo keliantis klausimą – kas aš esu. Mieliausias ir prasmingiausias pasiekimas – būti savo sūnaus mama ir stebėti jo asmeninį augimą.
Jurga, koks buvo Jūsų kelias iki to, kai supratote, jog reikia į save įsiklausyti, girdėti savo vidinį balsą?
Nepatiko tamsoka vidinė būsena, jaučiamas visu kūnu svoris. Kūryboje visuomet vedu save ten, kur šviesiau, lengviau. Tuomet ir klausytojas gali ten nukeliauti – į savo „aukso pievą“, kur jaučiasi priimtas toks, koks yra, su viskuo, kas viduje.
Koks buvo kelias iki kito taško – kalbėti savo balsu, dalintis su kitais? Ką teko patirti – juk tylinti Jurga buvo visiems „patogesnė“?
Visiems iš tikro labiausiai rūpi jie patys. Savo balsu prabilau iš vidinio poreikio – norėjau išsigryninti savo kelią, kurti ryšį, draugystė man yra be galo svarbi. Patogumas žmogų stabdo ir bukina. Didžiausi pokyčiai ir pasiekimai mano gyvenime vyko siekiant išeiti iš diskomforto būsenos. Nepatogumai – puiki galimybė augti.
Sakėte, kad karjeros pradžioje turėjote didelę scenos baimę. Kaip su ja tvarkėtės, kas Jums padėjo labiausiai?
Mokiausi leisti sau klysti. Atradau, kad labai ramina pasiruošimas, repeticijos, tiesa su savimi. Patiko vienas sakinys iš Gregory David Roberts knygos „Šantaramas“: „Baimė – kai gyvenimo netikėtumai mus užklumpa nepasiruošusius, o drąsa – kai esame jiems pasiruošę“. Mano tikslas – apčiuopti realybę, kokia ji iš tikrųjų yra, o tada ją kuo ramiau priimti. Kartais pavyksta.
Kaip aplamai pradėjote dainuoti? Kas Jus įkvėpė, paskatino? Kaip išdrįsote?
Tiesiog tai buvo mano vidaus „ryšiai su visuomene“. Buvau tyli, patogi ir uždara. Bet vidus šaukėsi bendravimo, o balsas veržėsi į paviršių, nes emocijos nebetilpo viduje. Tada tiesiog žengiau į nežinomą žemę ir žiūrėjau, kas bus. Sakyčiau, drąsa iš poreikio. Kuo labiau bijai, tuo geriau pasiseka išdrįsti, kaip paradoksaliai tai beskambėtų. Mat baimė yra didelė jėga, kurią galima transformuoti. kaip ir pyktis ar nerimas.
Kokie didžiausi iššūkiai buvo Jūsų dainininkės kelyje?
Suvokti realybę. Kas scenoje tikra, o kas žaidimas. Suvokti, kad ne plojimai lemia kūrėjo vidinę motyvaciją, o jo pagarba savo kūrybos individualumui, judesys pirmyn, vertybės. Dar buvo sunku apčiuopti, kam čia atėjau, kur slypi mano misija publikos atžvilgiu, kaip atidavus visą save susigrąžinti jėgas. Dabar jaučiu kažkokį vidinį žinojimą ir klausausi kūno signalų. Savo atradimais noriai dalinuosi su kitais. Žinoma, su tais, kuriems tai įdomu.
Ar būtumėte galėjusi, pavyzdžiui, rinktis kitą, ne dainininkės kelią? Ar Jus šis kelias kvietė ir visada žinojote, kad pasirinkimas vienas?
Niekad nesirinkau vieno kelio. Kūryba reikalauja mano vidinės laisvės, o žinutės – skirtingų išraiškos formų, todėl jau seniai ne tik dainuoju, bet ir rašau muziką, tekstus dainoms ir knygoms, inicijuoju tarpdisciplininius projektus. Jei kompetencijos trūksta, suburiu profesionalią komandą, kaip atsitiko su animaciniu filmu „Mora Mora“. Jurga, tu tik kurk! Neretai geriausios idėjos aplanko tada, kai užklystu į sau nepažįstamą teritoriją. Daugiausiai atradimų šiuo požiūriu ateina per patyriminius koncertus, balso patyrimus ir emocinės sveikatos laidą „Lipt stogais su Jurga“.
Kaip kitoms moterims save išgirsti? Kaip suprasti, kur tavo talentai, stiprybės? Kaip savimi patikėti?
Jei nori išgirsti, turi įsiklausyti. Bent 10 minučių per dieną klausantis, kas vyksta išorėje, po truputį prabyla ir vidus. Labai gerai užduoti sau klausimus – kas, kaip ir kodėl. Jei sunku kalbėtis su savimi ar kitu, galima pabandyti į šiuos klausimus atsakyti raštu. Kas aš esu ir kas mane džiugina? Kodėl ir ką man skauda? Ko nemėgstu ir kodėl? Ar moku pasakyti ne? Šie ir kiti klausimai gali tapti įdomios kelionės pradžia.
Kas Jums suteikia stiprybės asmeniniame gyvenime? Kai būna sunku? Ką darote, kuo tikite, kuo remiatės, kas įkvepia pakilti?
Kartais nedarau nieko, jei rankos nekyla. Kartais kapstausi darže ar tvarkausi po vieną kampą per dieną. Kartais einu susitikti su draugais. Sunku – nėra blogai ir visada kažką man sako. Reikia tik patikėti, kad gali būti lengviau ir ieškoti sau tinkamo būdo išeiti iš ten be streso ir staigių judesių – įvardinus ir priėmus, kas vyksta. Kai per sunku arba neaišku, kas vyksta, užsirašau vizitui pas psichologą. Be galo esu dėkinga psichologui Gintarui Šmatavičiui už palaikymą sunkiu metu.
Ar sunku patikėti savimi? Kaip tą padaryti?
Pasakyti sau, kad tiki savimi. Ir pakartoti tiek, kiek reikės, kad žodis taptų kūnu. Dar padeda loginis mąstymas. Jei manęs nereikėtų šioje žemėje, nebūčiau čia. Jei kitiems manęs nereikia, tai gal aš esu sau reikalinga? Patiko mintis, kad kiekvienas galime turėti tik vieną žmogų, kuriuo turime pasirūpinti – patys save. Tai – pirma ir esminė fazė. Tik užsipildę patys norime ir galime kokybiškai dalintis su kitais. Link to gali atvesti pačios įvairiausios praktikos: buvimas gamtoje, dėkingumas, malda, meditacija, bendrystė, kvėpavimas. Viso to tikslas – kad mintys ir jausmai nesikautų tarpusavyje, taptų pagalbininkais kuriant vidinio ir išorinio gyvenimo kokybę.
Kodėl konferencija „(ne)Tobula moteris“, kuri bus apie moters balsą, jo galią, apie patikėjimą savimi yra tokia svarbi moterims? Kodėl taip svarbu išmokti save išgirsti?
Nes balsas nemeluoja. Sunkiausia kova – vidinė, kai žmogaus veiksmai prieštarauja jo poreikiams. Balsas padeda apčiuopti užsispaudimus ir atverti galimybes ne tik dainuojant, bet ir apskritai išreiškiant save pasaulyje.
Ko galime tikėtis iš Jūsų per konferenciją? Apie ką bus Jūsų siūlomos dirbtuvės? Kas gali dalyvauti dirbtuvėse – juk nebūtinai skirta tik pažengusiems dainininkams? Ar reikia kažkaip pasiruošti, nusiteikti balso patyrimui dirbtuvėse?
Dirbtuvės skirtos visiems, kuriems rūpi atrasti savo pašaukimą. Papasakosiu, kaip atradau ir toliau ieškau savojo, pasidalinsiu praktikomis, kaip išgirsti po norais slypinčius savo tikruosius poreikius, atpažinti veiksmus, kurie mus nutolina nuo jų įgyvendinimo. Taip pat apšildysime balsus ir padainuosime kartu, lengvai ir be įtampos.
Dalyvaujate pati ne pirmą kartą konferencijoje „(ne)Tobula moteris“ – ką išsinešate pati iš renginio sau?
Pirmą kartą konferencijoje apsiverkiau nuo lyg ir Airidos skaitomo eilėraščio. Tarsi dalis svorio nuo pečių nukrito. Manau, konferencija skirta moteriai ar vyrui visais jo gyvenimo etapais. Palūžusį ar palūžusią moteriška energija tikrai kilstels bendru palaikymu. Rekomenduoju konferenciją ir vyrams, kurių aplinkoje yra bent viena moteris. Mūsų prigimtys skirtingos ir tuo nuostabios. Giliausi atradimo džiaugsmai aplanko, kai iš tikro įsiklausai į kitokį kitą.
Ko palinkėtumėte moterims šią akimirką ir atvykusioms į konferenciją „(ne)Tobula moteris. Moters balsas“?
Atsisėsti ir įsiklausyti: „O ką dabar man sako mano vidus?“ Ir taip kasdien iki harmonijos pojūčio per konferenciją. Apie taip, kaip save geriau išgirsti ir būti išgirstai, apie tai, kaip autentiškai išreikšti savo balsą ne tik per kūną, judesį, bus jau septintus metus vyksianti konferencija „(Ne)Tobula moteris“, kuri suburs moteris iš visos Lietuvos atviram ir nuoširdžiam pokalbiui apie „Moters balsą“. Konferencijos tikslas – padrąsinti moteris atrasti savo autentišką balsą, mokytis jį reikšti viešumoje, darbe, santykiuose ir kasdienybėje. Renginio programoje – 15 įkvepiančių pranešėjų iš įvairių sričių, temos apie santykius, savivertę, išvaizdą, viešąjį kalbėjimą bei profesinės tapatybės paieškas.
Daugiau informacijos apie programą ir bilietų įsigijimą galima rasti oficialioje svetainėje: https://netobulamoteris.lt/ . Konferencija „(Ne)Tobula moteris“ vyks spalio 11 d. Vilniuje, LVSO salėje.[LK1]
Bilietus galite įsigyti jau dabar: https://shorturl.at/5ZQu0
