Šventinį vėją sūpuos žuvys – vėtrungės
Šiemetinės šventės akcentu pasirinktos žuvys. Jas renginio organizatoriai pavertė vėtrungėmis. Trijų spalvų žuvelės simbolizuoja skirtingus laikotarpius.
Mėlynoji žuvis pristato tarpukarį, kuriame gimė pirmoji Jūros šventė. Ją puošia baltų jūrų dievas Vėjopatis, „Kurėnas“, tuometis švyturys, Taravos Anikė. Raudonoji žuvis – sovietinio laikotarpio atspindys su to meto simboliais – Neptūnu, „Meridiano“ burėmis, atnaujinto švyturio siluetu, pramoninio uosto kranais. Trečioji, nepriklausomybės laikotarpį atspindinti auksinė žuvelė – šių laikų Klaipėdos atspindys.
Žuvys – vėtrungės – tai ir Jūros šventės rengėjų dedikacija 2014-iesiems – Vėtrungių metams.
Jūros šventė startuos sostinėje
Nors Jūros šventė sugriaudės daugiau nei po mėnesio, pirmieji renginiai įvyks jau netrukus. Penktadienį į sostinę iškeliaus Jūros šventės istorines akimirkas liudijanti dokumentikos paroda. Aikštėje prie prezidentūros pristatyta ir eksponuota paroda vėliau iškeliaus į Kauną ir tik tada grįš į uostamiestį.
„Jubiliejus buvo puiki proga mums pastudijuoti istorinius šaltinius, o jie liudija, kad nuo pat pirmosios Jūros šventės dienos tai buvo ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos šventė.
Ją minėjo ir Kaunas, ir Šiauliai, ir Panevėžys, ir Raseiniai, ir Tauragė, ir dešimtys tuometės Lietuvos Respublikos miestų bei miestelių. Jeigu pavartytumėt istorines nuotraukas, laikraščių iškarpas, pamatytumėt, kokią svarbą politinis ir kultūrinis tarpukario Lietuvos elitas teikė jūrinio reikalo sklaidai, kokios reikšmės tai buvo renginys jūrinės valstybės kūrimo kelią pasirinkusiai Lietuvai.
Mums belieka tik didžiuotis, jog ši tradicija per dešimtmečius nesumenko, bet priešingai – sustiprėjo ir išaugo. Mūsų ambicija ir tikslas, kad Jūros šventė vėl būtų švenčiama visoje Lietuvoje“, – sako VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys.
Šventėje šoks net fontanai
Tris dienas šventiniu ritmu šurmuliuosiančioje Klaipėdoje, ką veikti, ras kiekvienas. Koncertiniai renginiai bus sukoncentruoti Kruizinių laivų terminale, Teatro ir Atgimimo aikštėse. Tačiau švente alsuos kiekviena senamiesčio gatvelė.
O skambiausiu ir ryškiausiu Jūros šventės akcentu žada tapti šokančių fontanų šou, kurio Klaipėdoje laukiama daugiau nei metus. Fontanai Jono kalnelyje šoks pagal gražiausių lietuviškų jūrinių ir meilės melodijų garso takelį „Iš meilės jūrai“, kurį sukūrė klaipėdietis Mindaugas Putna. Muziką lydės kvapą gniaužiantys šviesų, lazerių, vaizdo projekcijų ant vandens efektai.
Organizatoriai skaičiuoja, kad svečius iš visos Lietuvos ir užsienio trims dienoms į pajūrį priviliojanti šventė kainuos kiek daugiau nei milijoną litų.
