Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Klaipėdos etnokultūros centre – filmo „Išbarstyti žodžiai“ peržiūra

Filmas „Išbarstyti žodžiai“ pasakoja apie žvejų gyvenimą Nidoje.
Kadras iš filmo / Filmas „Išbarstyti žodžiai“ pasakoja apie žvejų gyvenimą Nidoje.
Šaltinis: 15min
0
A A

Vasario 1 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) žinomo filmų kūrėjo Arvydo Baryso filmo „Išbarstyti žodžiai“ kuršininkų ir lietuvių kalbomis peržiūra. Filmų pasakoja apie trijų brolių žvejų sunkų ir laimingą gyvenimą Nidoje.

Renginyje dalyvaus autorius. Vedėja – Dalia Kiseliūnaitė.

Arvydas Barysas – žinomas Lietuvos dokumentininkas ir kino eseistas. Jo kuriami filmai poetiški, pagrįsti reta medžiaga, kurią autorius „medžioja“ panašiai kaip mokslininkas: pats ieško šaltinių, daug skaito, konsultuojasi su specialistais, negaili laiko „gaudyti“ retą vaizdą, žodį, įspūdį. Todėl žiūrovas gauna ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir per jo kameros „akį“ pamato kažką nauja arba sena nauju žvilgsniu. Taip gimė jo filmai apie Tomą Maną, apie retus Kuršių nerijos augalus, apie dailininkų koloniją...

Aplankęs brolius Kristinehamne režisierius įrašė tiek medžiagos, kad jos pakaktų keliems filmams. Filmas „Išbarstyti žodžiai“ sukurtas praėjusią vasarą – paminklas mirštančiai baltų kalbai, kurią žiūrovas girdės beveik viso filmo metu, mat filmo herojai „kuršiškai“ tarpusavyje kalbėti nesiliovė ir būdami toli nuo tėvynės. Filmas užburia savo autentiškumu, jame vos keletas „suvaidintų“ scenų. Broliai tokie įdomūs ir artistiški, kad tekstas liejasi kaip upelis, tema keičia temą: laivai, tinklai, žvejyba taip ir kitaip, vėjai, varnos, vestuvės, bažnyčia, Tomas Manas... Ryškūs prisiminimai vaiko akimis, bet su išminčiaus vertinimu. Ir leitmotyvas – tėvynė, namai...

Etnografijos mylėtojas gali pasijusti kaip gyvoje ekspedicijoje. Tarp išraiškingų brolių pasakojimų girdėsime ir atskiras temas jungiantį tekstą „už kadro“ (filmas skirtas tarptautiniams žiūrovams), matysime ir suvaidintų scenų, kuriose dalyvauja nidiškių „Giedružė“ ir klaipėdiečių „Alka“ bei „Vorusnėlės“ vaikai. Kuršininkų kalbos tekstus vertė ir autorinį tekstą kūrė Dalia Kiseliūnaitė.

Kuršininkų kalba yra sulatvėjusi kuršių palikuonių tarmė, atkeliavusi į neriją iš Kuršo XV a. ir įsitvirtinusi žvejų šeimose visoje nerijoje bei Klaipėdos krašto pajūryje. Atitrūkusi nuo savo kuršiškųjų šaknų, ji per laiką kito, veikiama stipresnių kalbų – lietuvių ir vokiečių. Taip kito ir kuršininkų savimonė: kai ką išsaugojo iš protėvynės, kai ką, prisitaikydami prie sąlygų, sukūrė patys, kai ko išmoko iš lietuvininkų, o kuo toliau, tuo smarkiau į jų gyvenimą skverbėsi vokiškos kalbos ir gyvensenos elementai. Ši kalbų ir kultūrų sąveika tokiame nedideliame plote buvo išties unikali. Kuršininkų kalbos ir kultūros praradimas yra didžiulis nuostolis visai baltų kraštų kultūrai. Tačiau ją privalome pažinti, jeigu norime savo Kuršių nerijoje saugoti ne tik gamtą, bet ir nepakartojamą dvasią.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą