Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 30, 07:00

Kova už laisvę išskirtinėje parodoje: šiandieniniame kontekste – itin reikšminga

Laisvė, pasipriešinimas neteisybei, drąsa, kova už teisę būti savimi – būtent šiomis idėjomis prisotintą „1972. Pramušti sieną“ parodą galima išvysti Kauno centriniame pašte. Jos organizatoriai kviečia įsitraukti į itin atvirą kultūrinį pokalbį su daugybę sričių apimančiomis meno išraiškomis, kurios šiandieniniame kontekste ne tik privers susimąstyti apie laisvės kainą, bet ir leis suprasti bei prisiminti, ką jaučia patiriantys priespaudą.
Paroda „1972. Pramušti sieną“
Paroda „1972. Pramušti sieną“ / A.Lisauskienės nuotr.

Prieš pusę amžiaus lietuvius sukrėtė ir link drąsesnių sprendimų pastūmėjo itin reikšmingas, istorinis įvykis – Romas Kalanta apipylė savo kūną benzinu ir susidegino, taip protestuodamas prieš sovietinį režimą. Ši nelaimė taip stipriai įstrigo šalies gyventojų atmintyje, kad žmonės ėmė taip pat protestuoti – visa tai, ką bruko oficialiosios struktūros, atvirkščiai nugulė tiek visuomenėje, tiek kultūros atspindžiuose.

Parodos autorė bei koordinatorė, menotyrininkė prof. dr. Rasa Žukienė pasakoja, kad tai, kas vyko nuo R. Kalantos 1972-ųjų metų pasipriešinimo – įkvėpė surengti „1972. Pramušti sieną“. Ekspozicijoje susijungia keletas skirtingų sričių: dailė, teatras, muzika, mada ir kinas. Įdomu tai, kad parodos eksponatai nėra vien profesionalų, tada dar apribotų cenzūros, kūryba, o ir alternatyvių menininkų, net studentų meninės išraiškos.

„Surinkome ir tokius meno kūrinius, kuriuos drausdavo tuometinė Dailininkų sąjungos Meno taryba. Kai kurie dailininkai žaisdavo iš tiesų gudrius žaidimus – tarybai aiškindavo, kad pavaizdavo vieną, nors tikroji mintis buvo visai priešinga. Čia apstu ir pogrindžio kūrybos: nuotraukų, muzikos kūrinių, surinktų tekstų iš vakarietiškų žurnalų“, – pasakoja parodos autorė.

„1972. Pramušti sieną“ yra dalis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto, kurio rėmėjas „Švyturys nealkoholinis“ parodą Kauno centriniame pašte primena aplankyti iki rugpjūčio 31 dienos.

Laisvės reikšmė dabar – itin išaugo

Anot menotyrininkės, nors parodos idėja kilo prieš dvejus metus, visa tai ypač reikšminga būtent dabar. „1972. Pramušti sieną“ kalba apie laisvės troškimą, laisvą žmogaus išraišką ir apie tai, kas tam trukdo, kas neleidžia būti savimi. R. Žukienė paaiškina, kad priespauda tais laikais buvo nutaikyta prieš visuomenę, o blogio šaltinis – iš okupacinės valdžios. Jos manymu, paroda per kultūrines išraiškas parodo, kiek verta yra laisvė, kaip reikia už ją kovoti – ji įkvepia.

„Labai daug domėjausi visais pasipriešinimo judėjimais pasaulyje, kurių buvo iš tiesų apstu. Apie tai yra daug mokslinės literatūros, ši sritis taip pat gerai mokslininkų išstudijuota, tačiau dažniausiai R. Kalantos pasipriešinimas bei po jo sekę įvykiai nėra įtraukiami. Beveik nežinoma, kas vyko Kaune 1972-aisiais. Manau, kad ši paroda per „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kanalus padės paskleisti po pasaulį žinią, koks įtaigus buvo šis pasipriešinimas, kokių aukų pareikalavo. Ir politologai, ir meno istorikai Europoje turėtų atkreipti dėmesį“, – pažymi prof. dr. R. Žukienė.

A.Lisauskienės nuotr./Paroda „1972. Pramušti sieną“
A.Lisauskienės nuotr./Paroda „1972. Pramušti sieną“

Kultūros durys visuomenei – atviros

Vieno pagrindinių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rėmėjų „Švyturys-Utenos Alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas teigia, kad tokios įspūdingu kultūriniu palikimu pasižyminčios ir gilią prasmę turinčios parodos yra viena labiausiai imponavusių priežasčių prisidėti prie viso projekto.

„Visuomenę įkvepia tai, kas tikra ir nuoširdu, nepaisant, ar tai būtų skausmingas įvykis, ar priešingai. Ši paroda – tai žvilgsnis į reikšmingus istorinius žingsnius, kurie atvedė mus iki laisvės kurti, atrasti, būti savimi. Savo ruožtu mes jau daugybę metų prisidedame prie įvairiausių kultūrinių renginių, aktyvacijų, parodų – visa tai stiprina ne tik įmonės komandos vidinę jėgą, padeda įsikvėpti naujiems kūrybos keliams, bet ir leidžia prisidėti prie visuomenės paskatinimo pažvelgti į meną iš įvairių perspektyvų. Stengiamės kuo labiau visuomenei atverti duris į kultūrą“, – sako R. Viršilas.

Ką galima išvysti parodoje?

Parodoje „1972. Pramušti sieną“ jau galima išvysti teatro pasirodymus, taip pat tapybos ir grafikos kūrinius nuo V. Žiliaus, kuris 8-ajame dešimtmetyje pasiprašė būti išleistas iš Tarybų Sąjungos, M. Rožanskaitės, A. Šaltenio iki V. ir S. Kisarauskų, kuriuos tuo metu valdantieji stipriai smukdė. Besidomintiems fotografija, įdomu bus pažvelgti į Romualdo Požerskio fotografijos ciklą „Neramūs keliautojai“, kuriame atsispindi jo paties jaunystės epizodai, kelionės motociklu.

A.Lisauskienės nuotr./Paroda „1972. Pramušti sieną“
A.Lisauskienės nuotr./Paroda „1972. Pramušti sieną“

Kino meno kritikas G. Jankauskas parengė „Moralinio nerimo kino“ programą. Filmuose apstu perkeltinių prasmių, kovos prieš sistemą ženklų. Kino seansai vyksta improvizuotoje kino salėje, buvusiame Kauno centrinio pašto sandėlyje. Muzikai parodoje taip pat skiriamas nemažas dėmesys. Ypatingo susidomėjimo sulaukia bigbito ir roko ansambliai – pogrindiniai arba priklausę gamykloms ar fabrikams, kurie juos tuomet remdavo. Muzikos salėje visa laiką skamba vakarietiška bei lietuvių kurta muzika, kuri tais laikais buvo populiari Lietuvoje.

Parodos partneriai: Čekijos respublikos ambasada Lietuvoje, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Kauno IX forto muziejus, Kauno miesto muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, MO muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, Vytauto Didžiojo universitetas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą