Kaip tik tokia, tų dienų ir naktų įvykiams skirta fotografijų paroda „Laisvės gynimo naktis“ buvo atidaryta „Prospekto“ galerijoje. Paroda, kurią aplankyti privaloma!
Tai paroda, sukelianti labai stiprias ir labai individualias emocijas, nes, kaip sakė Vytautas Landsbergis, tai buvo „Vilniaus mūšis, kurį laimėjome“. Norėčiau tik papildyti profesorių, kad tai buvo visos Lietuvos mūšis, bene svarbiausias mūšis nuo Žalgirio laikų, vėl suvienijęs visų tautybių Lietuvos gyventojus, nes, kaip vėlgi sakė V. Landsbergis, – „lietuvis yra tas, kuris už Lietuvą“.
Pergalės kaip ši, atmintyje išlieka amžiams, o fotografija yra būtent ta medija, kuri padeda šias emocijas išsaugoti ir jas vis iš naujo sužadinti. Ir laikas! Labai įdomus fotografijų laikas. Nuotraukose jis sustabdytas, bet mumyse jis eina – tarsi upė, sukaustyta ledo, bet tekanti po juo. Parodoje išvysite daugiau nei šimtą 22 autorių darbų. Ir ne tik. Jus pasitiks labai emociškai paveikūs atributai, primenantys tų dienų įvykius. Paroda veiks iki sausio 30 d.
Pagaliau įvyko tai, kas jau seniai turėjo įvykti! Pagaliau Jono Meko vizualiųjų menų centras išsikėlė iš visiškai menui svetimo, neigiamos seimo ir Lukiškių kalėjimo energijos pritvinkusio kvartalo į menų sostinę – į Užupį! Glostomi Užupio dvasios, Dalai Lamos palaiminto Tibeto skverelio pašonėje, adresu Malūnų g. 8, kartu su Vilniaus dailės akademija ir Užupio menų inkubatoriumi, JMVMC sudaro jaukų menų trikampį.
Šiuo metu iki sausio 20 d. dar rodoma Audriaus Novicko paroda „Moteris padalinta pusiau“. Paroda, apmąstanti žmogaus ir visuomenės dvilypumą, kaip įvaizdį pasitelkiant Vytauto Didžiojo karo muziejaus-Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus analogą. Karas ir kultūra – keistas Siamo dvynys. O kad analogijos nebūtų labai tolimos, paroda paramstyta jau šiuolaikinio Siamo dvynio – utopinio Vilniaus Guggenheimo-Ermitažo muziejaus projekto konkursiniais maketais. O kodėl moteris padalinta pusiau? Užsukite ir pamatysite (arba ne).
Pagalvojau, kad kalbėti tik apie parodas yra šiek tiek nuobodu ir vienpusiška. Juk menas – labai plati sąvoka, aprėpianti ir muziką, teatrą, kiną. Todėl stengsiuosi apžvelgti ir šių meno sričių aktualijas. Ir pirmoji šių metų teatro premjera – Valstybiniame Jaunimo teatre Gintaro Varno režisuotas spektaklis pagal šiuolaikinės vokiečių dramaturgės Dea Loher pjesę „Pabaigos ugnis“.
Apie ką spektaklis? Hmm... labai paprasta. Kaip ir visi spektakliai, taip ir šis yra apie gyvenimą. Apie gyvenimą gyvenimo šukių kvartale, apie saulėtekius ir saulėlydžius, apie triukšmus ir tylas, apie gyvenimo pauzes, figūras ir abstrakcijas, spalvas ir šešėlius, minas ir išminuotojus, smūgius ir atatrankas, potvynius ir atoslūgius. Šis spektaklis, tarsi koks Jackson‘o Pollock‘o paveikslas – chaotiški, tačiau taiklūs pataškymai, sudarantys gyvenimo labirintus, voratinklius. Gyvenimo išorės išsikišimai nugraužti vėžio, bet nieko tokio – viskas slypi viduje.
Kauno fotografijos galerijoje rodoma fotografo Virgilijaus Šontos darbų paroda. Tai dar vienas tragiško likimo fotografas ir beje, kažką turi bendro su Vitu Luckumi. Jiems abiem būdinga sielos ir žvilgsnio laisvė, tuo laikotarpiu pavojinga drąsa, siurrealumas.
Tiems, kas yra vartę kol kas vienintelį V. Šontos fotografijų albumėlį arba matę jo darbų parodą 2013 m. Modernaus meno centre, ši paroda pasirodys šiek tiek nuobodi. Tačiau jei nesatę matęs Šontos darbų, į parodą užsukti verta. Juolab, kad paroda papildyta labai įdomiais ir vertingais fotografo Romualdo Požerskio kadrais, vaizduojančiais V. Šontos gyvenimo akimirkas. Paroda veiks iki sausio 24 d.
Antrasis atidarymas vyks šį šeštadienį, sausio 16 d. Jansas sakė, kad gamins valgyt, jei ras viryklę. Nepraleiskite tokios progos!
Mes, meno vartotojai, esame gerokai išlepinti. Ateiname į parodą, o ten jau viskas paruošta, darbai sukabinti, sustatyti ar kaip kitaip pateikti mūsų akims (ar ausims), apšvietimas sureguliuotas, vyno papilstyta, užkandos padėliota. Tik imk ir vartok! Tačiau vienas menininkas nusprendė, kad to jau užteks. Atėjai meno? Tai pats jį ir susikurk! Nesitikėk, kad viskas visada bus už tave padaryta. Štai salė, štai žiūrovai ir pirmyn. Gręžk sieną, klok kilimą, grok būgnais, palaistyk gėles, šok. Žodžiu, tavo laisvė neribojama, tu tampi ir žiūrovu, ir kūrėju tuo pačiu metu.
O ką tuo metu veikia menininkas? Jis tave stebi, filmuoja, vėliau jis tave sumontuos ir tikriausiai patalpins į Jansas TV. Štai toks vyksmas vyko sausio 14 d. Kauno galerijoje „Post“, Evaldo Janso performanso „POSTparaMETAopera“ atidarymo metu. Antrasis atidarymas vyks šį šeštadienį, sausio 16 d. Jansas sakė, kad gamins valgyt, jei ras viryklę. Nepraleiskite tokios progos!
Kitą savaitę startuoja prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ – didžiulė šventė prancūziško kino mylėtojams. Gero meno!
