Kol mašinėlė dar tik keliauja į Vilnių, dalinamės Gijs van Bon mintimis apie tai, kaip suprasti ir prisijaukinti technologijas, kokiu būdu įamžinti savo mintis bei kokie trys žodžiai yra svarbiausi pačiam autoriui.
– Menas ar mokslas: kuris apibūdinimas labiau tinka SKRYF smėlio mašinėlei? Kuriame taške mokslas tampa menu?
– Skryf – tai mašinėlės performansas, kuomet pasitelkiant techniką yra kuriamas tekstas. Technologija yra tarpininkas, kuris fiksuoja rašomo teksto ir paties rašymo proceso prasmę. Technologija – tik vienas iš būdų patirti tai, ką matome.
– Kokią svarbą Jums turi pasirodymai viešose erdvėse, galimybė matyti žmonių reakcijas ir gauti grįžtamąjį ryšį?
– Du svarbiausi performanso elementai ir yra pats pasirodymas bei auditorija, kuri šį pasirodymą mato. Man pačiam yra labai svarbu kalbėtis su žmonėmis, išgirsti jų istorijas, pajusti jas ir rasti tarpusavio ryšį. Tačiau Skryf tai nėra taip reikšminga.
– Jei būtų įmanoma parašyti tik tris žodžius, kokie žodžiai tai būtų? Kokią žinutę norėtumėte perduoti pasauliui?
– Sudėtingas klausimas. Aš asmeniškai norėčiau užrašyti savo žmonos ir dukrų vardus – Rachel, Wies ir Feike. Kažką užrašyti – tai tam tikru būdu įamžinti. Jei kalbant žinutę pasauliui, tai ši žinutė, ko gero, skambėtų kaip trijų žodžių pokštas.
Daugiau informacijos ir išsami programa festivalio svetainėje.
