Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvių dailės parodą Briuselyje atidaręs Audrius Gražys: „Menas ir biurokratinėje institucijoje nepraranda polėkio – juk šiais laikais jis ir tualete kabinamas“

Audrius Gražys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Audrius Gražys
Šaltinis: 15min
0
A A

Išskirtinai saugomame Europos Sąjungos Tarybos LEX pastate, Briuselyje, ketvirtadienį skambėjo džiazo ritmai M.K.Čiurlionio kūrybos motyvais. Čia oficialių kostiumėlių ir rimtų veidų aplinkoje buvo atidaryta šiuolaikinės lietuvių dailės paroda „Lietuviški būties peizažai“. O greta esančioje Kalbų bibliotekos salėje lankytojai buvo pakviesti apžiūrėti gražiausias praėjusių metų lietuviškas knygas.

Druskininkų džiazo kolektyvo gyvai atlikta programa „Čiurlionis kitaiP“ privertė gausiai susirinkusius biurokratus šiek tiek atlaisvinti kaklaraiščius ir pakvietė jaukiai pažinčiai su penkių Lietuvos menininkų darbais, išeksponuotais skirtingose ES Tarybos Vertimų direktorato erdvėse. Parodos kuratorius, dailininkas Audrius Gražys tarptautinei bendruomenei greta savo kūrinių nusprendė pristatyti Laisvydės Šalčiūtės, Vilmanto Marcinkevičiaus, Lino Liandzbergio ir Rimo Bičiūno darbus.

Kai iš Lietuvos atvežė visus darbus, susiėmiau už galvos – nežinojau, kaip reikės visus juos suderinti ir sutalpinti į šias kelias erdves. Pavyzdžiui, V.Marcinkevičius labai aštrus tiek savo spalva, tiek potekste, tuo tarpu L.Šalčiūtė labai rami – šalia jie negali atsirasti.

„Nuo pat pradžių mano idėja buvo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga parodyti kelių kartų Lietuvos menininkų darbus. Visi mes šioje parodoje – labai skirtingi, todėl čia galima išvysti nuo poezijos, figūratyvo, mistiško peizažo iki abstrakcijos, nuo tapybos, piešinių iki grafikos, – po sėkmingo parodos atidarymo pasakojo A.Gražys. – Kai iš Lietuvos atvežė visus darbus, susiėmiau už galvos – nežinojau, kaip reikės visus juos suderinti ir sutalpinti į šias kelias erdves. Pavyzdžiui, V.Marcinkevičius labai aštrus tiek savo spalva, tiek potekste, tuo tarpu L.Šalčiūtė labai rami – šalia jie negali atsirasti.“

Tačiau po trijų dienų darbų, į kuriuos įsijungė ir iš Lietuvos atvykęs L.Liandzbergis, ekspozicija buvo sukurta.

„Šis projektas – ne spontaniškas, A.Gražys jį pradėjo organizuoti prieš pusę metų. Mane jis iš karto įspėjo: „Ten yra nedidelės erdvės, todėl didelių kūrinių nepaišyk.“ Taigi nupaišyti mažiukus darbus man buvo šioks toks iššūkis“, – šypsojosi dailininkas.

Jis prisipažino, kad jį nustebino, kaip preciziškai ir detaliai buvo derinama ir ruošiama ši paroda ES Tarybos pastate.

„Čia labai atidžiai žiūrima į visus dalykus. Iš vienos pusės tai gerai, tačiau kita vertus jie yra įsprausti į tam tikrus rėmus, vadovaujasi griežtais kanonais. Prisipažinsiu, mes su Audriumi padarėme mažą niekšybę ir uždengėme kelias mums nereikalingas nuotraukas, kurios pakabintos ekspozicijos vietoje. Jos mums trukdo, o pasirodo, norint jas nuimti, reikia gauti labai daug leidimų“, – biurokratinio pasaulio apribojimais stebėjosi L.Liandzbergis.

Su panašiais suvaržymais A.Gražys susidūrė, vykdydamas kitą savo kuruojamą projektą ES Parlamente, kurio aukštyn žemyn kursuojančiuose liftuose šiuo metu galima pasigrožėti dvylikos Lietuvos menininkų darbais.

Pasiūlę eksponuoti Svajūno Armono gražų, be jokių didelių nukrypimų „pusaktį“, sulaukėme neigiamo atsakymo, nes, anot jų, pastate dirba ir kitų religijų atstovų, kuriuos šis kūrinys gali įžeisti. Tai mums pasirodė keista.

„Pasiūlę eksponuoti Svajūno Armono gražų, be jokių didelių nukrypimų „pusaktį“, sulaukėme neigiamo atsakymo, nes, anot jų, pastate dirba ir kitų religijų atstovų, kuriuos šis kūrinys gali įžeisti. Tai mums pasirodė keista. Kaip tada rodyti Europos paveldą, istoriją – ką, mes viską turime slėpti? Tada demokratija pavirsta į nežinia ką ir iškyla įdomių etinių klausimų“, – mintimis dalijosi A.Gražys, jau penkerius metus gyvenantis Briuselyje, bet netrukus  grįšiantis į Lietuvą.

Nepaisant visų augančio Europos biurokratinio aparato suvaržymų, Lietuvos menininkų kūriniai suteikė gyvybės stikliniams pastatams-monstrams. Parodos „Lietuviški būties peizažai“ paveikslai papuošė ne tik ES Tarybos Vertimų direktorato biblioteką, fojė ir koridorius, bet ir tarnautojų poilsio zonas.

„Šie žmonės kasdien vienas kitą mato su kostiumais ir kostiumėliais, todėl jiems reikia naujų vaizdinių. Net ir tokiose oficialiose erdvėse menas nepraranda savo polėkio. Juk šiais laikais menas ir tualete kabinamas – jis iš muziejų persikelia į naujas erdves“, – įsitikinęs A.Gražys.

Tarptautinė publika, susirinkusi į šiuolaikinės lietuvių dailės parodos atidarymą, taip pat buvo pakviesta į rankas paimti ir pavartyti gražiausias 2012 metų lietuviškas knygas. ES Tarybos Kalbų bibliotekos salėje eksponuojama 20 įvairaus žanro lietuviškų knygų – nuo vadovėlių iki meno albumų, nuo eksperimentinės knygos iki grožinės literatūros ir knygų vaikams. Visi eksponuojami leidiniai yra apdovanoti Kultūros ministerijos premijomis kasmet Lietuvoje rengiamame knygos meno konkurse.

ES Tarybos LEX pastate nuolat dirba 1,5 tūkst. žmonių, taip pat čia vyksta svarbūs susitikimai, kuriuose dalyvauja kitų ES institucijų atstovai. Todėl tikimasi, kad su Lietuvos menininkų kūryba iki lapkričio 30 d. gali susipažinti ne vienas tūkstantis kultūros ištroškusių biurokratų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau