Ar galite įsivaizduoti, jog stebėdami šiuolaikinio šokio pasirodymą patirtumėte kūno nesvarumo būseną? Arba sėdėdami specialiai sukonstruotoje, judančioje subtiliomis choreografinėmis trajektorijomis, iliustruotomis garsine kompozicija, „šokančioje kėdėje“ galėtumėte atlikti interaktyvų pasirodymą kartu su šokėjais scenoje. Būtent tokį netradicinį žiūrovų stimuliavimą ir fizinį įtraukimą į stebimą sceninį vaizdą siekia sukurti Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto suvienyta technologijos mokslų bei skirtingų meno šakų ekspertų komanda. Lietuvos mokslų tarybai inicijavus naują kultūrinės plėtros programą nuo 2013-ųjų rudens specifinio tarpdisciplininio performanso arba, tiksliau, robotinio šokio atrakciono plėtojimu ir realizavimu rūpinasi inžinieriai, šokio kritikai, kompozitoriai, programuotojai, neurologijos specialistai, dizaineriai ir kitų sričių žinovai.
Naują mokslinių tyrimų, jų pritaikymo ir sklaidos tradiciją Lietuvos moksliniame kontekste bei meninio praktinio tyrimo metodologiją, kuomet eksperimentiniame procese apjungiamos kitų mokslo sričių žinios pasiūlė ir inicijavo menininkas Julijonas Urbonas. Dizaino srities meno studijas Lietuvoje baigęs ir šiuo metu rengiantis disertaciją gravitacinės estetikos tema Londono Karališkojo meno koledžo (Royal College of Art) doktorantas dažnai mėgsta prisiimti idėjų katalizatoriaus bei moderatoriaus rolę.
„Ar yra toks meninis žanras, kuris įtrauktų žiūrovą į savo pasakojimą visu kūnu ir viduriais? Nebent atrakcionų parkai ar astronautų treniruokliai, jei juos laikytume savotiškais gravitacinio meno kūriniais. Šiuo projektu būtent ir siekiama išplėtoti tokią į vidurius orientuotą meno kalbą“, - komentuoja Urbonas.
Robotikos bei inžinerijos technologijų atstovai iš Panevėžio – Vytenis Sinkevičius bei Aurimas Česnulevičius –džiaugiasi unikalia galimybe susipažinti ir bendradarbiauti ne tik su pramonės ar verslo užsakovais, bet ir prisidėti prie kultūros sričių modernizavimo ir inovatyvių technologinių sprendimų taikymo mene. Užsienyje (Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Vokietijoje) naujųjų technologijų panaudojimas meniniuose projektuose labai paplitęs ir populiarus reiškinys. Lietuvoje dažnai tam pritrūksta ne intelektualinių, bet finansinių resursų. Tačiau daugėja įvairių tarptautinių programų, kurios suteikia Lietuvos mokslininkams galimybių siekti konkurencingumo pasaulinėse mokslo ir meno inovacijose ir tendencijose.
Šiuo metu bendraautorių mokslininkų ir menininkų kolektyvas baigia rengti galimybių studiją, kurioje apskaičiavo ir įvertino sąnaudas ir resursus, būtinus tokio netradicinio atrakciono gamybai. Pavasarį Vilniaus galerijoje VARTAI personalinėje Julijono Urbono parodoje „Stovint, krentant, levituojant“ buvo galima susipažinti su atraktyvia tyrimo vizualizacija. Ekspozicijoje buvo pristatytas pirmasis primityvus sumažintos robotinės platformos prototipas, gebėjęs atlikti minimalias choreografines kompozicijas pagal iš anksto suprogramuotas komandas. Vėliau tas pats modelis keliavo į tarptautinę šokio mugę Diuseldorfe, kur potencialaus bendradarbiavimo idėja buvo pristatyta šokio srities atstovams. Tokia žiūrovo aktyvizavimo ir dalyvavimo procese strategija – savotiškas išbandymas šokėjams ir choreografams, kurie šiame performanse turėtų improvizuoti šokio kalba ne su gyvu partneriu, bet su robotine konstrukcija ir skaitmenizuota programa. Į pradinį tyrimo procesą buvo įsitraukusi ir šiuos fiziologinius bei estetinius aspektus analizavo šviesaus atminimo šokio kritikė Vita Mozūraitė.
Muzikos programavimu ir specialių skaitmenizuotų garso efektų pritaikymu tokio pobūdžio įrenginiui domisi kompozitorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Antanas Kučinskas. Pristatęs lietuvių tiriamo tarpsritinio performanso idėją Karališkosios muzikos asociacijos 50-ojoje kasmetinėje audiovizualinėje konferencijoje Leedse ( Didžiojoje Britanijoje) A. Kučinskas sakė susilaukęs kolegų susidomėjimo ir klausimo, kada bus galima išbandyti šį interaktyvų atrakcioną realybėje.
Lietuvos mokslų tarybos programomis finansuotas projektas apjungęs lietuvių mokslininkų ir menininkų pajėgas leido ne tik parengti galimybių studiją ir potencialų realizacijos planą, bet ir žengti pirmuosius žingsnius, ieškant techninių bei finansinių galimybių robotinės platformos - atrakciono išbandymui realybėje.
Lapkričio pabaigoje numatoma surengti tarptautinį mokslo ir meno simpoziumą „Gravitacinė estetika“, kuriame dalyvaus panašias kūrybines ir mokslines praktikas realizuojantys ekspertai iš skirtingų šalių. O kitų metų tikslas atlikti pirmuosius realaus dydžio prototipo bandymus.
