Dabar populiaru
Publikuota: 2016 birželio 7d. 12:04

Lietuvos kultūros tarybos forumas: 2016 m. finansuota vos daugiau nei trečdalis pateiktų projektų

Vytauto Kasiulio dailės muziejus
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Vytauto Kasiulio dailės muziejus

Lietuvos kultūros taryba (LKT) kultūros atstovus ir projektų teikėjus sukvietė į Energetikos ir technikos muziejų, kur antrus metus iš eilės surengė LKT forumą: organizavo diskusijas, pristatė 2016 m. finansavimo tendencijas bei planus 2017-iesiems.

Suprasti akimirksniu

  • Lietuvos kultūros taryba šiemet finansavo 2026 iš 5902 paraiškų, joms skyrė 15 mln. eurų (19,3 proc. visos pareiškėjų prašomos sumos)
  • 2016 m. finansavimas padidėjo architektūros, cirko, kino, literatūros, muziejų, šokio ir teatro programoms
  • 2017 m. siekiama įvesti elektroninę paraiškų sistemą
  • 2017 m. planuojama sukurti programas, skirtas valstybės šimtmečio atkūrimo paminėjimui, mėgėjų menui, Lietuvos ir užsienio menininkų rezidencijoms

2016 m. LKT sulaukė 5902 paraiškų, kurių bendra sąmatų suma siekė 77,7 mln. eurų. Iš jų buvo finansuotos 2026 iniciatyvos, t.y. vos daugiau nei trečdalis visų teiktų projektų. Jiems buvo paskirstyta 15 mln. eurų, 19,3 proc. visos pareiškėjų prašomos sumos. Vienai iniciatyvai šiemet vidutiniškai buvo skirta 7430 eurų – 645 eurais daugiau nei pernai.

LKT administruoja 8–10 proc. valstybės kultūros lėšų.

Kaip jau tapo įprasta, muzikos sritis ir šiemet formavo didžiausią lėšų poreikį, taip pat išaugo tarpsritinių projektų skaičius. 2016 m. padidėjo finansavimas architektūros, cirko, kino, literatūros, muziejų, šokio ir teatro sritims.

Šiemet buvo finansuota 400 edukacinių projektų, kuriems buvo skirta 1,7 mln. eurų. LKT pirmininkė Daina Urbanavičienė forumo metu džiaugėsi, jog šioje programoje tobulėjama ir kur kas geriau suprantama, kas yra ir kokia turėtų būti kultūros edukacija.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daina Urbanavičienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daina Urbanavičienė

Kultūros ir meno eksporto programoje finansuota daugiau nei 200 projektų, paskirstyta 2,8 mln. eurų. D.Urbanavičienė atkreipė dėmesį, jog šiuo metu Venecijos architektūros bienalėje pirmą kartą įkurto Baltijos paviljono idėja kilo būtent lietuvių autoriams, o ekspozicija jau sulaukė daug teigiamų įvertinimų.

D.Urbanavičienė teigė nuolat sulaukianti klausimų, kada bus paskelbti vieno ar kito konkurso rezulatatai, tačiau tikslią datą numatyti sunku – tai lemia ir žmogiškųjų resursų trūkumas ir pateiktų paraiškų skaičius

Kultūros plėtra regionuose neretai tampa ta sritimi, apie kurią sklando daugiausia gandų, tačiau D.Urbanavičienė patikino, jog jie nėra pagrįsti – šiemet buvo finansuota beveik 1000 projektų, o jiems buvo skirti net 6 mln. eurų. Tarybos pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį, jog norėtųsi matyti daugiau regioną apimančių, o ne tik lokalių seniūnijų ar savivaldų projektų.

2016-aisiais parama skirta 15-ai kultūros tyrimų (paskirstyta 340 000 eurų). Šioje programoje finansuoti meniniai tyrimai, galimybių studijos, statistinės ir kultūros politikos raidos analizės.

D.Urbanavičienė teigė nuolat sulaukianti klausimų, kada bus paskelbti vieno ar kito konkurso rezulatatai, tačiau tikslią datą numatyti sunku – tai lemia ir žmogiškųjų resursų trūkumas, ir pateiktų paraiškų skaičius, tačiau į kultūros bendruomenės pateiktas pastabas yra nuolat atsižvelgiama – pavyzdžiui, nuo 2017 m. per metus vyks du šaukimai Lietuvos pristatymo užsienyje ir Kūrybinių industrijų programoms.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Muziejų naktis“ Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Muziejų naktis“ Kaune

V.Jauniškis iškėlė idėją numatyti vidines kvotas kiekvienoje srityje, kad 5–10 proc. programos finansavimo atitektų tos srities kūrybos pristatymui užsienyje ar pirmą kartą teikiamiems projektams.

Kitas dažnas nusiskundimas – tariamai mistifikuotas sprendimų priėmimo procesas, mat projektus vertinančių ekspertų pavardės yra įslaptintos.

„Įstatyme numatyta, kad Taryba priima galutinį sprendimą, prieš tai ji turi gauti ekspertų rekomendacijas“, – sakė D.Urbanavičienė, atkreipdama dėmesį, jog ekspertų darbo grupės yra sudaromos pagal viešuosius pirkimus, o kiekvienas ekspertas paraiškas vertina individualiai. Vėliau, per posėdį, aptariama, kaip projektai atrodo bendrame kontekste, kaip jie atitinka prioritetus, koks yra iniciatyvos finansinis pagrįstumas. Diskusijos metu su Taryba yra priimamas galutinis sprendimas.

Tarybos pirmininkė taip pat teigė, jog LKT siekia įvesti elektroninę paraiškų sistemą – šiuo metu jau yra įvykdytas konkursas ir pasirašyta sutartis su projektų tiekėju; tikimasi, jog per metus naujoji sistema bus įdiegta visose LKT srityse bei programose.

Vienas iš tarybos narių Vaidas Jauniškis iškėlė idėją numatyti vidines kvotas kiekvienoje srityje, kad 5–10 proc. programos finansavimo atitektų tos srities kūrybos pristatymui užsienyje ar pirmą kartą teikiamiems projektams, tačiau šis diskusinis klausimas, nors ir buvo priimtas gana pozityviai, nesulaukė daug dėmesio – į konferenciją susirinkę kultūros atstovai mėgino išsiaiškinti, kaip buvo priimti vieni ar kiti ekspertų sprendimai, kaip įgyvendinti projektus, gavus kelis kartus mažesnį finansavimą, ar kaip vertinami konkursai, kuriuose dalyvauja labai skirtingi dalyviai, pvz. Lietuvos nacionalinis dramos teatras bei teatro mėgėjų grupė.

LKT atstovai tikino, jog ekspertai visų pirma vertina projekto kokybę, tačiau prakalbus apie ekspertų išvadų atsiuntimą, tikino, jog šiuo metu neturi administracinių ir fizinių išteklių jų parengti visiems projektų teikėjams – tam reiktų elektroninės sistemos, tačiau ragino visus norinčiuosius susisiekti su programų kuratoriais ir tokiu būdu gauti ekspertų išvadas.

„Šitą situaciją turime visi kartu iškentėti <...> Visi kartu esame sistemos bandomieji triušiai“, – sakė LKT narė Gintautė Žemaitytė.

Nors 2017 m. gairės kol kas nėra patvirtintos, LKT pristatė svarbiausias naujoves – Valstybės šimtmečio atkūrimo programą, mėgėjų meno programą, Lietuvos ir užsienio menininkų rezidencijų programą.

Archyvo nuotr./Kino mėgėjai su vyno taurėmis
Archyvo nuotr./Kino mėgėjai

Lietuvos kultūros tarybos administruojamas Kultūros rėmimo fondas kitąmet padidės 1,5 mln. eurų.

Lietuvos kultūros tarybos administruojamas Kultūros rėmimo fondas kitąmet padidės 1,5 mln. eurų.

Nuo 2017 m. didesnę sąmatos dalį – kai kuriais atvejais net iki 60 proc. – turėtų būti galima skirti administracinėms veikloms, didelis dėmesys bus skiriamas stebėsenos ir analizės procesų stiprinimui, sprendimų priėmimo aparato tobulinimui.

LKT šiemet taip žada suorganizuoti kūrybines paraiškų dirbtuves „Mėlynas tušas“, kurių metu bus padedama tiksliau rengti paraiškas bei atsakyti į pareiškėjams kylančius klausimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata