Palangos Šliūpo vila: muziejus ieško senų nuotraukų ir istorijų

Viena 1962 m. fotografija, kurią į muziejų atsinešė palangiškė Raimonda Danilevičienė, atskleidė mažai žinomą istorinės Jono Šliūpo vilos gyvenimo puslapį. Nuotraukoje įamžinti pastate kadaise veikusio vaikų darželio auklėtiniai ir darbuotojai. Šis atradimas paskatino Lietuvos nacionalinį muziejų kreiptis į visuomenę – galbūt šeimų albumuose saugoma ir daugiau fotografijų bei prisiminimų, galinčių padėti atkurti pastato istoriją?

Iš Mindaugo Surblio kolekcijos/Parodos atidarymas. Palangai 830 metų, Jono Šliūpo muziejuje, 1991 m. lapkritis.

Nuo Šliūpų šeimos namų iki miesto įstaigų

Naujojoje nuolatinėje ekspozicijoje bus pasakojama ne tik apie Joną Šliūpą ir jo šeimą, bet ir apie pačią vilą, kurioje šiandien veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys – Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus.

Šliūpų šeima Palangoje gyveno iki 1944 m. spalio, kai, artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vakarus. Tačiau Šliūpams išvykus vilos istorija nesibaigė. Pokariu pastatas buvo pritaikytas įvairioms miesto reikmėms – čia veikė karo komendantūra, kurorto valdyba, Palangos lopšelis-darželis, Kultūros namai, Palangos miesto vykdomojo komiteto Švietimo skyrius ir kitos įstaigos. Šis vilos istorijos laikotarpis iki šiol yra gerokai mažiau pažintas. Naujas vilos istorijos etapas prasidėjo 1989 m. liepos 7 d., kai čia buvo atidarytas Jono Šliūpo muziejus.

Visai neseniai muziejų pasiekė itin vertingas šios istorijos liudijimas. Palangiškė Raimonda Danilevičienė vienos ekskursijos metu atsinešė 1962 m. fotografiją, kurioje ji įamžinta kartu su lopšelio-darželio vaikų grupe, auklėtojomis ir kitomis darbuotojomis Jono Šliūpo vilos kiemelyje.

Muziejui tai reikšmingas atradimas, leidžiantis pažvelgti į pastato gyvenimą jau po Šliūpų šeimos išvykimo.

Iš Mindaugo Surblio kolekcijos/Palangos miesto vykdomojo komiteto Švietimo skyrius, XX a. antra pusė.

Muziejus kviečia pasidalinti šeimų archyvuose išlikusia istorija

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia buvusius šiame pastate veikusių įstaigų darbuotojus ir visus, kurių šeimų istorijos susijusios su Jono Šliūpo vila, pasidalyti išlikusiomis fotografijomis, dokumentais, daiktais bei prisiminimais. Ypač laukiama fotografijų, kuriose užfiksuotas pastato vidus, kiemas, čia veikęs vaikų darželis, Kultūros namų renginiai ar kitų įstaigų veikla.

Muziejui svarbūs ir asmeniniai prisiminimai – apie šiame pastate dirbusius žmones, kasdienį gyvenimą, vykusius renginius ar paties pastato pokyčius. Net ir nedidelė detalė – fotografijoje atpažintas žmogus, prisiminimas apie vieną pastato kambarį ar čia vykusį renginį – gali padėti atskleisti iki šiol nežinomus vilos istorijos faktus. Muziejus tikisi, kad visuomenės pagalba leis pristatyti išsamesnę šios istorinės Palangos vilos istoriją, apimančią ne tik žymiausių jos gyventojų, bet ir skirtingų kartų palangiškių gyvenimus.

Turite fotografijų ar prisiminimų? Susisiekite su muziejumi

Visus, galinčius pasidalyti informacija apie Jono Šliūpo vilos istoriją, kviečiame kreiptis į Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio – Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus – muziejininką, istoriką Mindaugą Surblį el. paštu mindaugas.surblys@lnm.lt.