Miranda Rose Hall. PJESĖ GYVENANTIEMS IŠNYKIMO LAIKAIS
Balandžio 8 d. 19:30 val. LNDT. „Perskaičiau pjesę ir supratau: aš noriu dar pagyventi, nors laikas senka. Mane labiausiai sukrėtė tai, kokia ši tarptautinį pripažinimą pelniusi pjesė yra aktuali Lietuvoje ne tik ekologiniu, bet ir visuomeniniu požiūriu. Pagal Jungtinių tautų tyrimus, Lietuva yra antra sparčiausiai nykstanti tauta pasaulyje. Mes, kaip ir daugelis kitų reiškinių pasaulyje, esame ant išnykimo ribos. Ilgą laiką pirmavome, bet per ateinančius porą dešimtmečių išnykimo prognozė baisi – lietuvių bus beveik trisdešimčia procentų mažiau. Tai baisu. Aš noriu, kad geras gyvenimas tęstųsi. Bet mūsų likimas? Koks mūsų ateities scenarijus? Man svarbu kurti ateitį šiandien. Ir šis spektaklis yra mano manifestas gyvenimui“, – sako spektaklio režisierius Antanas Obcarskas.
Tai kūrinys apie gyvenimo vertę, mirties neišvengiamybę, atsiradimo stebuklą ir išnykimo teorijas. Pagrindinis pjesės veikėjas pasakoja apie mūsų planetą – kaip ji pradėjo formuotis, kaip atsirado ir išnyko įvairios rūšys ir kaip gyvename šiais laikais. Ar gali būti, kad pramonės, žmogaus veiklos, įvairių verslo šakų sąlygota klimato krizė atvedė žmoniją prie šeštojo išnykimo ribos?
Baleto pamoka suaugusiems
Balandžio 8 d. 18 val. LNOBT. Norite pažinti baletą savo kūnu? Pajausti, kuo kasdien gyvena baleto artistai? LNOBT organizuojamose baleto pamokose suaugusiems laukiami įvairaus amžiaus, figūros, lyties ir profesijų žmonės. Naująjį pamokų sezoną atidarys ir pirmą pamoką ves LNOBT baleto meno vadovė Jurgita Dronina!
Į pamoką būtina atsinešti baletui tinkamą aprangą ir avalynę lanksčiu padu. Papildomą informaciją gausite įsigiję bilietus. Jei turite klausimų – parašykite mums el. paštu edukacija@opera.lt
Iwan Wyrypajew. VAPSVOS (OKT / Vilniaus miesto teatras)
Balandžio 9 d. 19 val. LNDT. „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“ – tai istorija apie tai, kaip du vyrai ir viena moteris, nežinodami ką daryti su savo gyvenimu, kaip kovoti su absoliučia vienatve ir beprasmybe, leidžiasi į drąsią ir tragikomišką kelionę po susipainiojusių santykių pasaulį. Jie bando rasti išeitį iš situacijos, kurioje normalūs komunikavimo būdai nebeveikia.
Tam, kad išsivaduotų iš vienatvės ir saviapgaulės, pjesės herojai mėgina ištrūkti iš laiko spąstų, pabėgti tiek nuo būties, tiek nuo savęs. Tiesos paieškos įgauna pagreitį, ilgainiui privedantį prie absurdo. Ir lieka tik lietus – lietus, kuris lyja jau trečią dieną. Lieka tik vasaros vapsvos – šventos vasaros bitės, kurios gelia mus net lapkritį. Tai labai įdomu ir ypatingai jaudina. Čia, kaip ir visuomet I.Vyrypajevo pjesėse – labai juokinga, truputį liūdna, truputį žiauru ir, galiausiai, truputį apie gyvenimo prasmę.
Laurynas Adomaitis. FERMENTACIJA, premjera
Balandžio 10 d. 18:30 val. LNDT. Nedidelėje gastrostudijoje, prekiaujančioje raugintais produktais, įvyksta biologinė revoliucija. Gerosios bakterijos nustoja dirbti ir jokie produktai nebeužrūgsta. Raugyklos vedėjas Danilas, praleidęs tarp bakterijų visą gyvenimą, netikėtai išgirsta jų balsą. Jos piktos. Bakterijoms gana išnaudojimo, jos nori lygių teisių ir grasina pasauliui: „Žmonėms reikia bakterijų, o mums žmonių nereikia.“
Fermentacijos procesas žmonėms yra gyvybiškai svarbus, tačiau bakterijų teisės skamba absurdiškai. Ar Danilas sugebės priversti žmones užjausti kitą – svetimą rūšį ir jos poreikius? Visų pirma jam teks įtikinti du raugyklos sindikato narius – Fatimą ir Jie, į krizę žiūrinčius daug pragmatiškiau. Ši istorija – empatijos testas žmonėms.
Opera „Rigoletas“
Balandžio 10 d. 18:30 val. LNOBT. Lietuvos operoje vėl atgimsta Rigoleto drama, amžina ir universali. Šis G. Verdi operos, ne kartą vertusios jaudintis Lietuvos žiūrovus, pastatymas – tai paskutinis legendinio režisieriaus Franco Zeffirelli (1923–2019) sukurtas spektaklis, kurį scenoje įkūnijo jo kolega ir bendražygis Stefano Trespidi.
Klasikinis, išlaikantis Zeffirelli stilių, prabangus ir grandiozinis Rigoleto pastatymas užbaigia žymiojo režisieriaus darbus, kuriais žavėjosi visas pasaulis. LNOBT šį spektaklį pastatė kartu su Maskato karališkuoju operos teatru (Omanas).
Spektaklis „Teiresijo krūtis“
Balandžio 10 d. 19:30 val. LNDT. Antrajame spektaklyje Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (2022 m. už debiutinį darbą „Sirenų tyla“ apdovanota kaip geriausia jaunoji Europos režisierė festivalyje „Fast Forward“ Dresdene) Laura Kutkaitė atsispiria nuo prancūzų poeto, dramaturgo ir novelisto Guillaume‘o Apollinaire‘o (1880–1918) siurrealistinio kūrinio „Teiresijo krūtys“ ir kartu su aktoriais konstruoja naują tekstą, neįsipareigodami originaliai pjesei. Kartu su kūrybine komanda ir aktoriais kuriamas savas asociacijų principu paremtas siurrealistinis pasaulis, savo logika kartais daugiau nei norėtųsi primenantis tą, kuris mus supa.
G. Apollinaire‘o kūrinyje mėlynveidė figūra Tereza maištauja prieš savo vyrą. Jai užželia barzda, ūsai ir ji šaukia apie tai, kokia vyriška jaučiasi. Tereza tampa Teiresiju (graikų mituose – aklo pranašo figūra), todėl Terezos vyras nusprendžia pats gimdyti vaikus, o kūrinio pabaigoje Tereza grįžta pas tą, nuo kurio bėgo.
Birutė Kapustinskaitė. STAND-UP'AS PRASMEI IR BEPRASMYBEI, premjera
Balandžio 12 d. 16 val. LNDT. Teatro scenoje pirmą kartą stand-up komedija – žanras, kuris per juoką apvalo ne tik pasakojantįjį, bet ir klausantįjį. Prajuokinti kitą žmogų yra išties nelengva užduotis. O dar sunkesnė užduotis, kuri rūpi teatrui naudojant humorą, kaip komunikavimo formą, – paliesti skaudžias, mums visiems artimas gedulo, netekties, savižudybės temas. Išjudinti žmoguje kažką netikėto, padėti pasijuokti iš savęs, pasižiūrėti į skausmingas patirtis iš šono, kad galėtum su jomis susitaikyti.
Pirmą kartą kartu kuriančios pjesės autorė Birutė Kapustinskaitė ir režisierė Eglė Švedkauskaitė kviečia žiūrovus kartu keliauti į naujas teatrines formas ir per vieną stand-up komedijos numerį tyrinėti netektį šeimoje.
Dingęs teatras: užkulisių detektyvas
Balandžio 12 d. 16 val. LNOBT. Kviečiame į kelionę laiku: į tuos metus, kai iškilo nauji teatro rūmai. Įsivaizduosime, kaip prieš pusę amžiaus galėjo atrodyti viena ar kita patalpa, atskleisime kas joje vykdavo, kam ji naudojama dabar. Patyrinėsime, kas jau yra išnykę, ko seniai nebeliko. Lankysimės ir ten, kur nėra buvę dauguma teatro darbuotojų. Kartais pasijusime kaip tikri detektyvai, sekdami to laikmečio pėdsakais ir prisimindami, kaip gyveno žmonės už teatro sienų, kokių kuriozų pasitaikydavo mūsų įžymybėms. Pasižvalgysime, kur patekdavo tik to meto valdžios pareigūnai ir nepakliūdavo paprasti žmonės. Atraskime teatro užkulisių paslaptis naujoje teminėje ekskursijoje!
LNSO, Robertas Šervenikas, Stathis Karapanos „Taip kalbėjo Zaratustra“
Balandžio 12 d. 19 val. Lietuvos nacionalinė filharmonija. Šį vakarą Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir dirigentas Robertas Šervenikas kviečia klausytis įspūdingos lietuvių, suomių ir vokiečių kūrėjų muzikos. Koncerto solistas – Graikijos jaunosios kartos atlikėjas Stathis Karapanos. Į fleitos pasaulį atėjęs būdamas vos penkerių, grodavo šiuo instrumentu visur ir visada. Tarp asmenybių, su kuriomis fleitininkui teko muzikuoti ir kurios padarė įtaką, minimi Zubinas Mehta ir Yutaka Sado; su Christophu Eschenbachu jis yra surengęs įsimintinų pasirodymų įvairiose pasaulio scenose. Greta grojimo klasikine fleita S. Karapanos domisi japonų šakuhači fleitos subtilybėmis, noriai įsitraukia į įvairių grupių muzikinę veiklą nuo laisvojo džiazo iki sunkiojo roko, o šį vakarą mūsų scenoje gros keturiomis skirtingomis fleitomis.
Koncerte skambės du Algirdo Martinaičio opusai. „Nebaigtąją simfoniją“ jis sukūrė 1995-aisiais ir dedikavo maestro Juozui Domarkui. Šiandien A. Martinaitis sako: „Džiaugiuosi, kad mano „Nebaigtoji“ ir po 30 metų išliko tokia pati, nepasikeitusi ir toliau panaši į mane. Taip pat „neišmani“, nepretenzinga, kartkartėmis išdrįstanti pasirodyti (...). Simfonijos pavadinimą ir formą „skolinausi“ iš F. Schuberto, kūrinyje yra užuominų į R. Wagnerio, W. A. Mozarto, J. Sibelijaus muziką: šie vardai buvo tarsi kelio ženklai, pristabdantys greitį, kad nenukrypčiau į savo kūrybinį egoizmą: „Taip kalbėjo Martinaitis...“ Per koncertą įvyks ir premjera – šio autoriaus „Gija“ simfoniniam orkestrui. Kompozitorius paaiškina, kad „ši dešimties minučių muzika – tai lyg ekslibris, telpantis į voką ir Gijos Kančeli (Giya Kancheli) vardu siunčiamas į dabar nerimastingą Sakartvelą. Tą laiškelį neša Liūdesio Angelas (tai vieno G. Kancheli kūrinio pavadinimas), nes pašto karvelis jau pašautas kažkur Ukrainoje.“
Alice Birch. SAVIŽUDYBĖS ANATOMIJA
Balandžio 13 d. 19 val. LNDT. Spektaklyje „Savižudybės anatomija“ susipina vienos giminės trijų kartų moterų istorijos: analizuojami močiutės, dukros ir anūkės gyvenimai ir likimai, fiksuojant kertinius, chrestomatinius ir savitus moters gyvenimo įvykius. Tiriamos temos, susijusios su šeimyninių ir romantinių draugysčių mezgimu, kartose atsikartojančių modelių ir santykių mechanizmais, netektimis, moterims primestais visuomenės lūkesčiais, savižudybės anatomija ir nuodėmės analize.
„Nuo tada, kai sužinojau, kad moteris gimsta su visais kiaušinėliais, kurie susiformuoja jai dar būnant įsčiose, daug fiziškiau pradėjau suvokti kartų klausimą. Šiandien jis man tampa labai aktualus – mūsų močiučių patirtys genetiškai gyvena mumyse, jų išgyventos istorinės traumos ir atsakas į jas yra gyvi. Tuomet susimąstau: kokius randus turės mano karta, kokie politiniai ir istoriniai ženklai bus užkoduoti vaikuose, kurie gyvens po šimto metų?“ – svarsto pirmąjį savo spektaklį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatanti režisierė Uršulė Bartoševičiūtė.
