Kazys Binkis. ATŽALYNAS
Gegužės 6 d. 18:30 val. LNDT. Kazio Binkio 1938 metais parašyto „Atžalyno“ centre – be kaltės apkaltintas jaunuolis. Net ir niekinamas, jis neatsižada vertybių, nesiliauja tikėjęs gyvenimu ir kitais žmonėmis. Tai nuotaikinga, įtaigi drama, alsuojanti tarpukario Lietuvos optimizmu ir noru aukotis – vertybėmis, kurių taip trūksta šiandien.
Režisieriaus Jono Vaitkaus žodžiais, šis kūrinys gali tapti pavasariniu lietumi šiandienos teatre – nusigręžusiame nuo pamatinių vertybių, linkstančiame į destrukciją ir neigimą. Vaidinti spektaklyje režisierius pakvietė ne tik patyrusius aktorius, bet ir jo paties vadovaujamo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos kurso studentus. Tokios entuziazmu trykštančios kūrybinės komandos interpretuotas „Atžalynas“ – puiki galimybė iš naujo atrasti klasikinę Lietuvos dramaturgiją.
Fortepijono meno paslaptys su Ignu Maknicku ir Čiurlionio kvartetu
Gegužės 7 d. 19 val. Lietuvos nacionalinė filharmonija. Šiame koncerte susijungia fortepijono ir styginių kvarteto menas, o jo paslaptis atskleidžia vienas žymiausių Lietuvos kvartetų – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Čiurlionio kvartetas ir jaunas talentingas pianistas Ignas Maknickas. Atlikėjas gimė Kalifornijoje, užaugo Lietuvoje, šiuo metu gyvena Londone. Pianistas yra daugelio konkursų laureatas, tarp jų – XIX Fryderyko Chopino konkurso jaunimui Šafarnijoje, XX konkurso „Jaunasis virtuozas“ Zagrebe, Orhuso pianistų konkurso ir kt.; 2023 m. laimėjo „Young Classical Artists Trust“ tarptautinę perklausą, 2024 m. tapo Karališkosios užjūrio lygos metinio muzikos konkurso klavišinių instrumentų apdovanojimo nugalėtoju, debiutavo BBC „Radio 3“ laidoje „In Tune“ su Seanu Raferty.
I.Maknickas yra koncertavęs su daugeliu orkestrų, tarp jų Orhuso, Indianos valstijos Bliumingtono simfoniniais, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Londono Mozarto orkestru. Rečitalius skambino tokiose prestižinėse salėse kaip „Wigmore Hall“ ir „Steinway Hall“ Londone, „Auditorium du Louvre“ Paryžiuje, „Charlottenborg Festival Hall“ Kopenhagoje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje.
Greta solinės programos, kurioje pianistas interpretuos Fryderyko Chopino kūrinius, skambės XIX a. pabaigos – XX a. pradžios mažai Lietuvoje pažįstamų autorių kamerinė muzika. Leipcige muzikų šeimoje gimęs Julius Röntgenas mokėsi pas Carlą Reineckę (kaip ir Čiurlionis!), pas vieną artimiausių Franzo Schuberto draugų Franzą Lachnerį. Vėliau persikėlęs į Amsterdamą Röntgenas buvo vienas Amsterdamo konservatorijos ir visame pasaulyje iki šiol garsaus „Concertgebouw“ orkestro įkūrėjų.
Iga Gańczarczyk, Anna Smolar. PAUKŠČIAI
Gegužės 7 d. 19 val. LNDT. Naujajame spektaklyje prancūzų-lenkų režisierė Anna Smolar, anksčiau LNDT pristačiusi spektaklį „Sulėtintai“, nagrinėja manipuliacijos ir dominavimo mechanizmus darbo vietoje ir įkvėpimo semiasi iš Holivudo aktorės, Alfredo Hitchcocko filmų žvaigždės Tippi Hedren memuarų, išleistų 2016 m.
„Suraskit šitą merginą“, – įsakė A. Hitchcockas, kai pamatė ją televizijos reklamoje. Anuomet niekam nežinomą modelį Tippi jis iškart pakvietė dirbti kartu ir išgarsino suteikęs jai ikoniškus Melanės Daniels (filmas „Paukščiai“) ir Margaret Edgar (filmas „Marnė“) vaidmenis. Hitchcocko santykiai su Hedren buvo daugialypiai: jis tapo jos mokytoju ir mentoriumi, bet kartu kontroliavo kiekvieną žingsnį, kišosi į jos asmeninį gyvenimą, izoliavo nuo kitų.
Spektaklis yra subjektyvi filmo „Paukščiai“ kūrimo rekonstrukcija. Pasitelkdami grėsmingų ir laukinių sutvėrimų figūras, kūrėjai pabrėžia nesaugių santykių dinamiką, kurią mūsų visuomenėse įsišakniję toksiški modeliai padaro įmanomą, ir pristato heroję, atsisakiusią aukos vaidmens.
Peter Shaffer. EQUUS
Gegužės 7 d. 19:30 val. LNDT. Šį kūrinį britų dramaturgas Peter Shaffer parašė 1973 metais, nugirdęs istoriją apie vaikiną, kuris mažame Rytų Anglijos miestelyje Safolke suluošino šešis žirgus. Rašytojas, taip niekad ir nesužinojęs tikrųjų įvykio aplinkybių, pasitelkė šį faktą savo istorijai ir išgalvojo motyvus, kurie galėjo priversti septyniolikmetį taip pasielgti.
Peter Shaffer – garsus Didžiosios Britanijos autorius, dramaturgas ir scenaristas, pelnęs daug apdovanojimų (tarp jų – „Oskarą“, „Auksinį gaublį“ ir „Tony“), taip pat gavęs ne vieno universiteto garbės daktaro laipsnį, jam suteiktas Didžiosios Britanijos garbės riterio titulas. Dramoje „Equus“ Shafferiui svarbios tikėjimo, visuomenės papročių, lūkesčių, normalumo ir pasipriešinimo viskam, kas įprasta bei konvenciška, temos. Šiame kūrinyje rašytojas dramatizuoja konfliktą tarp apoloniškų ir dionisiškų vertybių žmogaus gyvenime.
Pjesę „Equus“ savo pirmam spektakliui Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pasirinkęs režisierius Jokūbas Brazys sutelkia dėmesį į akistatą su savuoju Dievu. Žiūrovas kaip detektyvas kviečiamas leistis į kelionę po Alano pasąmonę, siekiant sužinoti jo poelgio motyvus, normalumo kainą ir kartu su juo stotis akistaton su savo dievybėmis.
Roger Vitrac. VIKTORAS, ARBA VAIKAI VALDŽIOJE
Gegužės 8 d. 18:30 val. LNDT. Spektakliu „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“ režisierius Gintaras Varnas siekia tęsti seniai pradėtą siurrealistinio teatro ciklą (Federico García Lorca’os „Jei praeitų penkeri metai“, „Publika“, „Sombras“, Guillaume’o Apollinaire’o „Teiresijo krūtys“ ir kt.). Didžiausia režisūrine inspiracija tapo kūrinyje atsispindinti visuomenės kritika. Anot režisieriaus, tai galėtų būti lyg savotiška Aldouso Huxley „Puikaus naujo pasaulio“ kamerinė variacija.
Režisierius pasisako prieš primityvinimą ir sušiuolaikinimą teatre bei savo spektakliu kelia klausimą, ar mažas žmogus neturi teisės sugriauti vyraujančios stereotipinės nusistovėjusios visuomenės santvarkos. Jo teigimu, tai šmaikšti XX a. trečiojo dešimtmečio satyrinė parabolė apie šeimą ir tėvų sukurtą melagingą ir veidmainišką, bailų ir miesčionišką „gerovės“ pasaulį, kurį su malonumu griauna maištaujantys maži anarchistai, nihilistai, chuliganai vaikai, todėl reikia manyti, kad šiandien, XXI a. trečiajame dešimtmetyje, ji turėtų suskambėti naujai.
Pagal Ukrainos moterų pasakojimus. LIUDIJIMAI
Gegužės 8 d. 19:30 val. LNDT. „Dabarties laikas ir vykstantis karas teatrui iškėlė radikalų iššūkį – kai realybė yra tokia, kokia yra dabar, bet kokia fikcija tampa per menka. Statyti „normalų“ spektaklį nekyla ranka, bet tylėti irgi neįmanoma. Dramatizuoti tai, kas vyksta imantis klasikos, ieškant metaforų ir analogijų, rodos, tiesiog beviltiška. Ir nemanau, kad atsirado šiuolaikinių pjesių, reflektuojančių tai, kas vyksta. Taigi, pati situacija išprovokavo idėją sukurti dokumentinio teatro spektaklį. Rodos, tokia forma šiandien yra vienintelė įmanoma“, – sako „Liudijimų“ režisierius Oskaras Koršunovas.
„Liudijimai“ – pagal tikrus kare atsidūrusių moterų pasakojimus sukurtas dokumentinis spektaklis. Istorijas vos prasidėjus karui pradėjo rinkti LNDT aktorės, sutikusios tai daryti savanoriškais pagrindais. Jos asmeniškai susitiko su iš Ukrainos pabėgusiomis moterimis, išklausė jas. Kiekvienas pasakojimas yra atvira ir sukrečianti išpažintis: nuo paprastų gyvenimiškų detalių prieinama prie karo realybės, kurios žmogus, jame nebuvęs, tiesiog negali įsivaizduoti.
Laura Kutkaitė. TEIRESIJO KRŪTIS
Gegužės 9 d. 19:30 val. LNDT. Antrajame spektaklyje Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (2022 m. už debiutinį darbą „Sirenų tyla“ apdovanota kaip geriausia jaunoji Europos režisierė festivalyje „Fast Forward“ Dresdene) Laura Kutkaitė atsispiria nuo prancūzų poeto, dramaturgo ir novelisto Guillaume‘o Apollinaire‘o (1880–1918) siurrealistinio kūrinio „Teiresijo krūtys“ ir kartu su aktoriais konstruoja naują tekstą, neįsipareigodami originaliai pjesei. Kartu su kūrybine komanda ir aktoriais kuriamas savas asociacijų principu paremtas siurrealistinis pasaulis, savo logika kartais daugiau nei norėtųsi primenantis tą, kuris mus supa.
G.Apollinaire‘o kūrinyje mėlynveidė figūra Tereza maištauja prieš savo vyrą. Jai užželia barzda, ūsai ir ji šaukia apie tai, kokia vyriška jaučiasi. Tereza tampa Teiresiju (graikų mituose – aklo pranašo figūra), todėl Terezos vyras nusprendžia pats gimdyti vaikus, o kūrinio pabaigoje Tereza grįžta pas tą, nuo kurio bėgo.
Laurynas Adomaitis, Antanas Obcarskas. BOKSAS
Gegužės 10 d. 19 val. ir gegužės 11 d. 16 val. LNDT. Nerimstančia kovos dvasia persmelktas spektaklis „Boksas“ yra sportinė-mistinė kelionių drama apie dviejų kartų kovotojus. Saúlas (akt. Laurynas Jurgelis) – talentingas boksininkas, kurio išskirtinį potencialą įžvelgia klubo treneris (akt. Marius Repšys) ir bet kokia kaina nori jį padaryti pasaulio čempionu.
Tsiganas (akt. Gediminas Rimeika) – į antrą planą nustumtas boksininkas, nenorintis taikytis su outsaiderio pozicija. Jo ambicijas pajautęs verslininkas (akt. Giedrius Savickas) prisiima globoti jauną sportininką ir siekia nugalėti savo gyvenimo traumas. Kam kova baigsis nokautu?
Dviejų jaunų boksininkų Saúlo ir Tsigano akistata vietinės reikšmės klube įžiebia globalias ambicijas, kurios peržengia geografines, o kartais ir fizinio pasaulio ribas. Jaunų vyrų kelionė atrandant savyje kovotoją tampa priemone seniems vilkams suvesti sąskaitas. Viena vertus, visuomenė kovotojus garbina kaip herojus, kita vertus, atstumia, kaltindama agresija. Kovotojo paradoksas sukelia savidestrukcijos polinkį. Boksininkai naikina savo priešininkus, tačiau laimėję dažnai jaučiasi sunaikinę save.
Kitaip nei likusių sportų, bokso niekas „nežaidžia“. Todėl teatro scenoje pasirodys tikri kovotojai, prižiūrimi profesionalių trenerių. Aktorių fizinis ir psichologinis pasirengimas spektakliui yra unikalus.
Spektaklis vaikams „Zuikis puikis“
Gegužės 11 d. 12 val ir 14 val. LNOBT. Sigito Mickio libretas pagal E. Mieželaičio poemą. „Šimtas zuikių susirinko, net žalia girelė linko. Pakalbėję, pasitarę, jie mokyklą atidarė.“
„Zuikis puikis“ – tai linksma ir pamokanti istorija patiems mažiausiems operos žiūrovams. 3–7 metų vaikai turi galimybę ne tik stebėti spektaklį, bet ir jame dalyvauti. LNOBT Kamerinėje salėje vaikai drauge su operos veikėjais dainuoja, žaidžia ir mokosi zuikių mokyklos pamokose. Spektaklyje dainuoja jauni solistai – LNOBT operos stažuotojai, taip pat dalyvauja aktoriai, šokėjai bei teatro Vaikų operos studijos choristai. LNOBT orkestro instrumentiniam ansambliui diriguoja pastatymo muzikos vadovas Juozas Mantas Jauniškis.
MAMA. OKT / Vilniaus miesto teatras
Gegužės 11 d. 18:30 val. Valstybinis Šiaulių dramos teatras. Florianas Zeleris – šiuolaikinis prancūzų romanistas, dramaturgas, scenaristas. Dar 2004 m. dramaturgas laimėjo „Prix Interallié“ prizą už savo romaną „Blogio susižavėjimas“. F. Zeleris parašė pjesių trilogiją „Mama. Tėtis. Sūnus“. 2020 m. pats dramaturgas režisavo kino filmą pagal trilogijos dalį „Tėtis“, kuriame vaidmenis sukūrė Anthony Hopkinsas ir Olivia Colman.
Filmas gavo šešias nominacijas „Oskarų“ apdovanojimuose, įskaitant geriausio filmo apdovanojimą, o F. Zelleris laimėjo Oskarą už geriausią scenarijų. „Tėtis“ taip pat nominuotas keturiems „Auksinio gaublio“ apdovanojimams ir šešiems Britų kino akademijos apdovanojimams. Dramaturgo kūriniai įvertinti ir teatriniais apdovanojimais – tiek „Mama“, tiek „Tėtis“ apdovanoti prestižiniu Moljero apdovanojimu Prancūzijoje. F. Zelerio biografijoje – daugiau nei dešimt parašytų pjesių.
Pagrindinės „Mamos“ veikėjos Anos kasdienybė – tai migdomųjų tablečių, diazepamo ir alkoholio kokteilis, kuriuo ji mėgina nustumti šalin depresiją, ir namai bei šeima, dėl kurių ji iki šiol gyveno. Tačiau kaip motinai susitaikyti su tuo, jog jos vaikai jau užaugo, ir išmokti gyventi dėl savęs, rūpintis savimi, mylėti save?
