2026-01-12 11:13

„Norfa“ rekomenduoja: šios savaitės renginiai, kurie kiekvieną dieną gali paversti išskirtine patirtimi

Teatras – tai gyvas susitikimas su istorijomis, emocijomis ir žmonėmis, kurie jas pasako čia ir dabar. Šią savaitę „Norfos“ teatro renginių gidas kviečia atrasti spektaklius, kurie privers nusišypsoti, susimąstyti ar pažvelgti į kasdienybę kitu kampu. O galbūt metas nueiti į koncertą ar operą?
Premjeros „Don Žuanas“ akimirkos
Premjeros „Don Žuanas“ akimirkos / Martyno Aleksos nuotr.

Koncertas. Gailestingumo altorius Laisvės gynėjų dienai

Sausio 13 d. LNOBT. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras puoselėja gražią tradiciją – Laisvės gynėjų dieną kasmet pažymi ypatingu koncertu, kuriame, pagerbiant ir puoselėjant žuvusių laisvės gynėjų atminimą, atliekami iškiliausi sakralinės muzikos kūriniai. 2026 metų sausio 13-ąją teatro Didžiojoje salėje skambės Algirdo Martinaičio oratorija „Gailestingumo altorius“.

Opera „Don Žuanas“

Sausio 16 d. LNOBT. Don Žuaną galima laikyti kompozitoriaus Wolfgango Amadeus Mozarto vizitine kortele. Kaip rašė garsusis muzikos istorikas Hermannas Abertas, „Don Žuano charakterio esmė – ne gebėjimas suvilioti vieną ar kitą pasitaikiusią moterį, net jeigu jų ir būtų „mille e trè“, bet nevaldomas gyvenimo ir meilės troškimas, šėlstantis tarsi ištrūkusios į laisvę gamtos jėgos.“

LNOBT scenoje šią garsiausią Mozarto operą stato režisierius Johnas Fulljamesas, režisavęs didžiuosiuose pasaulio operos teatruose: Milano La Scala, Londono Covent Garden, Madrido Teatro Real, Barselonos Liceu ir Paryžiaus Théâtre du Châtelet.

Martyno Aleksos nuotr./Premjeros „Don Žuanas“ akimirkos
Martyno Aleksos nuotr./Premjeros „Don Žuanas“ akimirkos

Johnas Fulljamesas: „Mirtis nematomu siūlu driekiasi per visą Don Žuaną: akivaizdu, kad Komandoras miršta, kad Dona Ana svarsto atimti sau gyvybę, Don Otavijus teigia esantis pasirengęs paaukoti gyvybę, kad atkeršytų už sužadėtinę, Leporelas tik per plauką nenužudomas, Mazetas – beveik nužudytas, ir mes baiminamės dėl Cerlinos... Bet, žinoma, svarbiausia mirtis, kuri tampa ilgai laukta ir vilkinta operos kulminacija, yra paties Don Žuano mirtis – ji neišvengiama ir netgi trokštama, nes pagrindinis veikėjas sąmoningai pasirenka mirtį ir net pragarą, o ne eiti prieš savo prigimtį. Ir tai suprantama, nes individualistinę grėsmę visiškai, nevaržomai Don Žuano laisvei gali įveikti tik jo mirtis. Ši mirtis – tvarkos išraiška, vėl patvirtinanti save. Visi Don Žuano pėdsakai nušluojami, ir visuomenė toliau gyvena be jo.“

Spektaklis vaikams. Muzikinės penketuko istorijos

Sausio 17 d. LNOBT kviečia visus 5-10 metų vaikus pasisvečiuoti ypatingame teatre, kuris suburia draugus gražiai, skambančiai draugystei! Muzikinė edukacinė istorija papasakos vaikams apie penkis mūsų teatro orkestro muzikantus ir jų geriausius draugus instrumentus – fleitą Pauveliną kartu su pussesere piccolo fleita Hamigaite, obojų Liną Oboliną ir jo brolį anglų ragą Jonį, klarnetą Bufė Kramponą Ležaną ir jo mažąjį brolį Žvieglį, valtorną Stasę ir jos tetą Vagner Tūbą, fagotą Princą Vincą ir senelį kontrafagotą Alfonsą. Gal jie taps ir jūsų draugais? Juk kas kartą atėjus į teatrą jie jūsų laukia ir pasitinka nuostabiu skambesiu iš orkestro ložės. Kuo jie ypatingi? Apie tai papasakos mūsų istorija.

Už scenos ribų: kur gimsta spektakliai

Sausio 17 d. LNOBT. Dažnai teatro duris praveriame kaip žiūrovai, tačiau kas slypi ten, kur kasdien stebuklus kuria teatro darbuotojai? Kaip atrodo LNOBT erdvės, kur gimsta kostiumai, dekoracijos, choreografija? Visa tai savo akimis galite išvysti atvirose teatro ekskursijose šeštadieniais 14 valandą (pradžia – teatro kasų fojė). Kviečiame apsilankyti teatre individualiai arba kartu pasiimti savo draugus ir artimuosius!

Dingęs teatras: užkulisių detektyvas

Sausio 17 d. LNOBT. Kviečiame į kelionę laiku: į tuos metus, kai iškilo nauji teatro rūmai. Įsivaizduosime, kaip prieš pusę amžiaus atrodė viena ar kita patalpa, atskleisime kas joje vykdavo, kam ji naudojama dabar. Patyrinėsime teatro sceną iš apačios ir iš viršaus, lankysimės ten, kur nėra buvę dauguma teatro darbuotojų. Pasijusime kaip tikri detektyvai, sekdami to laikmečio pėdsakais ir prisimindami, kaip gyveno žmonės už teatro sienų, kokių kuriozų pasitaikydavo mūsų įžymybėms. O kur patekdavo tik to meto valdžios pareigūnai ir nepakliūdavo paprasti žmonės? Atraskime teatro užkulisių paslaptis teminėje ekskursijoje!

Spektaklis vaikams. ZUIKIS PUIKIS

Sausio 18 d. LNOBT. „Šimtas zuikių susirinko, net žalia girelė linko. Pakalbėję, pasitarę, jie mokyklą atidarė.“ „ZUIKIS PUIKIS“ – tai linksma ir pamokanti istorija patiems mažiausiems operos žiūrovams. 3–7 metų vaikai turi galimybę ne tik stebėti spektaklį, bet ir jame dalyvauti. LNOBT Kamerinėje salėje vaikai drauge su operos veikėjais dainuoja, žaidžia ir mokosi zuikių mokyklos pamokose. Spektaklyje dainuoja jauni solistai – LNOBT operos stažuotojai, taip pat dalyvauja aktoriai, šokėjai bei teatro Vaikų operos studijos choristai. LNOBT orkestro instrumentiniam ansambliui diriguoja pastatymo muzikos vadovas Juozas Mantas Jauniškis.

SAUSIO SUTARTINĖS

Sausio 12 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia susitikti ir kartu paminėti Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos 35-ąsias metines.

Visame Gedimino prospekte degs laisvės laužai. Įkvėpti jų, kviečiame ne tik susiburti aplink šildančią ugnį, bet kartu pasinerti į archajišką sutartinių skambesį. Savyje daug balsų sujungiančios sutartinės simbolizuoja mūsų visuomenę, polifoniją ir bandymą sutarti turint skirtingus balsus. Būnant drauge, kartojant tas pačias eilutes, pasineriama į meditaciją, nusiraminimą, pasiekiama bendrystė per dainą.

Susitikime prie LNDT įėjimo, po fasadą puošiančiomis mūzomis, kurios skulptoriaus Stanislovo Kuzmos buvo padabintos tautinio kostiumo motyvais, ir kurios tarsi irgi primena sutartinių giedotojas.

Giedoti sutartines padės ansamblis „Trys keturiose“, kuriam vadovauja dr. Daiva Vyčinienė.

Labai kviečiame prisijungti, atsivesti draugų, giminaičių bei paminėti bendrystę ir laisvę.

Ingmar Bergman. SCENOS IŠ VEDYBINIO GYVENIMO

Sausio 13 d. LNDT. Ingmaras Bergmanas: „Tik jausdami vienas kitą, mes jaučiamės gyvi, net jei sukeliam vienas kitam skausmą.“

„Smagu, kad viskas dar pusiau su velniu baigėsi. Man prireikė trijų mėnesių, kad parašyčiau šį opusą ir dar gerokos gyvenimo atkarpos, kol visą tai patyriau. Rašydamas apie tuodu žmones, gvildendamas jų bėdą, aš savotiškai prisirišau prie jų. Jie gana prieštaringi, kartais bauginančiai vaikiški, o kartais pakankamai subrendę. Jie čia prišnekėjo ir nesąmonių, tačiau pasakė ir šį tą išmintingą. Jie nugandę, patenkinti, egoistai, kvaili, mieli, protingi, besiaukojantys, atsidavę, pikti, švelnūs, sentimentalūs, nepakenčiami ir verti meilės. Visa tai kartu. Taigi pažiūrėkime, kaip ten viskas dėjosi.“

„Jaunystėje mane mirtis gąsdino. Dabar aš suprantu, gyvenimas – tai tik šviesa, kuri vieną kartą užges ir dėl to nereikia kelti triukšmo.“

D.Matvejevo nuotr./Povilas Budrys spektaklyje „Scenos iš vedybinio gyvenimo“
D.Matvejevo nuotr./Povilas Budrys spektaklyje „Scenos iš vedybinio gyvenimo“

VAIDINA MARIUS REPŠYS

Sausio 13 d. LNDT. Pastaruosius keletą metų Marius Repšys pasirodo ekranuose ir spaudos puslapiuose ne tik kaip teatro ir kino vaidmenų kūrėjas, bet ir kaip žmogus, kovojantis su universaliomis, daugeliui pažįstamomis problemomis. Aktorius drąsiai ir atvirai kalba apie depresiją ir psichozės epizodus, kankinančius nuo vaikystės.

Ar menininko talentas ir psichikos problemos – dvi tos pačios monetos pusės? Ar aktorystė – ir kūryba apskritai – ne tik apdovanoja, bet ir žaloja, o vėliau pati semiasi jėgų iš padarytų žaizdų? Jei taip, kaip tą žalą mažinti ir ar reikia tai daryti?

Šiame spektaklyje žiūrovas kviečiamas pabūti su aktoriumi. Pabūti labai arti. Leistis kelionėn gilyn į pasąmonę, į vidinį kosmosą, geriant iš atminties šaltinių, kaunantis su šešėliais, linksminantis su animomis, ieškant savojo dievo.

Dmitrijaus Matvejevo nuotr./Marius. „Vaidina Marius Repšys“, rež. Mantas Jančiauskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2020
Dmitrijaus Matvejevo nuotr./Marius. „Vaidina Marius Repšys“, rež. Mantas Jančiauskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2020

Jo Strømgren. RULETĖ

Sausio 14 d. LNDT. „Ruletę“ kuria Lietuvoje jau puikiai žinomas režisierius ir choreografas Jo Strømgren. LNDT 2018 m. jo sukurtas spektaklis „Durys“ pelnė net keturis Auksinių scenos kryžių apdovanojimus ir yra iki šiol mėgstamas žiūrovų. Minėtu spektakliu režisierius įrodė, kad refleksijai reikalinga distancija, – ten analizavęs lietuvių tautinio charakterio bruožus ir ydas, šįkart Jo Strømgrenas imasi tyrinėti, kokias svajones ir troškimus savyje užspaudžiame, siekdami būti saugūs ir tokie kaip visi. Tarsi ruletė besisukančios scenos režisieriaus ir aktorių pateikiamos kaip situacijų komedija, kur kiekvienas personažas bando pabėgti nuo užgniaužimo, tikėdamasis patirti bent laikiną laimės jausmą.

Komiškame spektaklyje klausiama, kas mus gali paskatinti vartoti svaigalus, smurtauti, patirti lyčių painiavą ir ieškoti religinių atsakymų. „Ruletė“ yra ir apie pasirinkimo laisvę bei atsakomybę, apie tikrovės ir iliuzinio pasaulio vaidmenį, o galiausiai kelia labai universalius pasvarstymus apie laikmetį, kuriame gyvename.

LNDT nuotr./„Ruletė“
LNDT nuotr./„Ruletė“

„Tik bijok netikėt... Saulius Mykolaitis – 60“ | Atminimo koncertas

2026 m. sausio 15 d.aktorius, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas Saulius Mykolaitis būtų pasitikęs savo 60 metų sukaktį. Tačiau Sauliaus gimtadieniai be jo paties minimi jau dvidešimt metų. Jam palikus šį pasaulį, kūryba ir atminimas liko gyvi iki šiol.

Sausio 15 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre geros muzikos ekspertai „Bardai LT“ surengs atminimo koncertą „Tik bijok netikėt... Saulius Mykolaitis – 60“.

Šio koncerto metu į sceną žengs visi Sauliaus Mykolaičio vardo premijos laureatai. Jiems pritars ir Sauliaus kūrybą naujomis spalvomis praturtins VDU kamerinis orkestras su „Vilniaus Sinfonietta“ (dirigentas Vytautas Lukočius).

Abu koncertus ves Sauliaus draugai ir bendrakursiai – Andrius Bialobžeskis bei Alvydas Šlepikas. Prisiminimais dalinsis Sauliaus dukra Justina Mykolaitytė, poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rimvydas Stankevičius, kūryba – dainų autorius ir atlikėjas Domantas Razauskas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą