Šiuolaikinio šokio festivalis
2025 m. balandžio 23 – gegužės 18 d. Vilniuje vykstantis NEW BALTIC DANCE šiemet pristato programą, kuri pasak festivalio vadovės Gintarės Masteikaitės – stipriausia per visą jos 9 metų vadovavimo festivaliui laikotarpį. Ji kviečia publiką įvertinti ne vienerius metus trukusios aukščiausio lygio kūrinių programos derinimo rezultatą. Šių metų programa iššauks daug diskusijų, bus rengiami susitikimai su kūrėjais, psichologais ir temų ekspertais.
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis NEW BALTIC DANCE jau 29-ąjį kartą suburia menininkus, choreografus, šokėjus ir žiūrovus, siekiančius tyrinėti šiuolaikinį pasaulį per šokio, kaip komunikacijos formos, galią. Savo kūrybą publikai pristato dabartiniame šiuolaikinio šokio olimpe esantys Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Islandijos, Baltarusijos, Švedijos ir Lietuvos choreografai.
Justinas Jarutis „Blizga Lietuva“
Balandžio 29 – geguždės 3 dienomis, skirtingi miestai ir laikai. Vienas populiariausių Lietuvos atlikėjų Justinas Jarutis kartu su savo grupe šį pavasarį rengia įspūdingą koncertinį turą, kuris apims net 26 Lietuvos miestus. „Blizga Lietuva“ – tai ypatinga muzikinė kelionė, kupina jaukumo, artumo ir gerų emocijų. „Tai bus pirmasis mano turas po Lietuvą. Noriu sutikti savo klausytojus ir patirti nuoširdų ryšį per muziką. Nekantrauju pradėti kelionę pas Jus.“ – dalinasi atlikėjas.
Klausytojai turės išskirtinę galimybę išgirsti naująjį Justino Jaručio albumą gyvai. Taip pat koncertuose skambės puikiai žinomi hitai, tokie kaip „Rugpjūtis“, „Tavęs“, „Tu Palauk“, „Rami“ ir kiti. Kviečiame pasinerti į blizgančią Lietuvą kartu – Justinas Jarutis su grupe laukia jūsų mieste!
Opera „Hofmano istorijos“
Balandžio 29-30 d. 18:30 val. LNOBT. Hofmano istorijos – viena dažniausiai statomų operų pasaulio operų teatruose. Jos autorius, kompozitorius Jacques'as Offenbachas, šiuo kūriniu įrodė esąs ne tik žaismingų operečių – lengvo žanro kūrinių autorius. J. Offenbachas su jos rankraščiu rankoje mirė nuo širdies smūgio vos keturi mėnesiai iki jos premjeros, ir fantastiška opera liko nebaigta, visgi partitūra yra nuostabi jo gulbės giesmė, kurios ištraukos, tokios kaip barkarolė, Daina apie Kleinzacką ar Olimpijos arija dažnai solistų atliekamos atskirai koncertuose. Opera parašyta remiantis trimis E. T. A. Hoffmanno novelėmis ir pasakoja apie poetą Hofmaną, įsimylėjusį dainininkę Stelą. Smuklėje Hofmanas pasakoja tris istorijas apie savo mylėtas tris moteris – Olimpiją, Antoniją ir Džuljetą. Deja, visos jos baigėsi liūdnai. Ar toks pats likimas ištiks ir jo aistrą Stelai?
Eglė Švedkauskaitė. FOSSILIA
Balandžio 30 d. 19 val. LNDT. Įkvėpta Dalios Grinkevičiūtės kūrinio „Lietuviai prie Laptevų jūros“.
Užsienyje kino meną studijuojantis Sūnus gauna užduotį sukurti dokumentinę apybraižą ir šiek tiek dvejodamas jos veikėjais pasirenka savo šeimą – Mamą, Tėvą ir Sesę. Grįžusio į gimtąjį Kauną jo laukia tikras lobis – Muziejaus darbuotoja pakviečia šeimą susipažinti su ką tik senelių namo sode atrastu Tėvo tetos prisiminimų apie Sibiro tremtį rankraščiu. Vaikinas pradeda pamažu tyrinėti ne tik penkiasdešimt metų po žeme išgulėjusį rankraštį, bet ir savo šeimos praeitį bei suvokti, kaip ji formuoja jo šeimos santykius dabartyje.
Nors E.Švedkauskaitė kuria fikcinę spektaklio veikėjų šeimą, remiasi ir tikrais faktais: 1991 m. Žaliakalnyje, Kaune, Perkūno al. 60 buvo atsitiktinai iškastas stiklainis, kuriame rasti paskiri lapeliai su Dalios Grinkevičiūtės prisiminimais apie Sibirą. Rankraštis laikytas prarastu, nes dar pati Grinkevičiūtė prieš keletą dešimtmečių bandė jo ieškoti, bet nerado. Dalios Grinkevičiūtės kūrinys yra ne tik vienas paveikiausių lietuvių literatūros kūrinių, mokyklinės programos dalis, bet taip pat yra išverstas į penkiolika kalbų. Tai įspūdingas meno kūrinys apie žmogiškumo išsaugojimą nežmogiškomis sąlygomis, pačios autorės žodžiais kalbant, „paminklas Šiaurės aukoms“.
Teklė Kavtaradze. SIRENŲ TYLA
Balandžio 30 d. 19:30 val. LNDT. Sirenos dainuoja gražiai, rašo Homeras. Jos tūno saloje, vilioja pro šalį plaukiančius vyrus ir juos pražudo. Išskyrus Orfėją, kuris dainuoja garsiau, ir Odisėją, kurio bendražygiai į ausis įsideda vaško ir pririša jį prie stiebo, kad jis galėtų klausytis sirenų ir nemirtų. Europos mitologijoje vyrauja smurtas: tarp žmonių, dievų, mitinių būtybių ir lyčių. Nelygybės ir galios disbalansas gimdo baimės ir gynybos strategijas, o ne santykius. Kas verčia mus laikytis šių struktūrų?
Bendradarbiaudama su kolegomis, režisierė Laura Kutkaitė šiuolaikinę istoriją perkelia tiesiai į mito minų lauko vidurį: praėjus ketveriems metams po #MeToo judėjimo viršūnės Lietuvoje, ji piktnaudžiavimo galia meno pasaulyje problemą pristato scenoje. Pozuodamos ant uolos ir laukdamos „didžiojo Odisėjo“, keturios aktorės atidaro savo salos teatrą ir pasakoja tikras istorijas iš savo bei kitų Lietuvos menininkių moterų kūrybinių procesų. Jos nepraleidžia nė vienos tamsios smulkmenos – net tarpusavio konkurencijos – ir kartu vaidina teatrą: su kostiumais ir grimu, su garsu ir šviesa, su karčiu humoru, aistra, pažeidžiamumu ir dėl daugybės priežasčių. Taip jos tragikomiškai smūgiuoja į struktūras būtent ten, kur jos galėtų pasikeisti.
Kelionė į Ispaniją. Musica humana
Balandžio 30 d. 19 val. Lietuvos nacionalinė filharmonija. Šį vakarą ansamblis „Musica humana“, jo meno vadovas, obojininkas Robertas Beinaris ir solistės kviečia pakeliauti po Ispanijos muzikos pasaulį. Greta mums gerai žinomų kompozitorių – Manuelio de Fallos („Ritualinis ugnies šokis“ iš baleto „Užburta meilė“) ir Joaquino Turinos („Toreodoro malda“) – muzikos turėsime progą susipažinti su mažai žinomų ispanų ir ispanakalbių šalių autorių kūriniais.
Programos sumanytojas R. Beinaris: „Šis koncertas – tai pažintinė muzikinė kelionė per spalvingą Ispanijos muzikos paveldą, kur susipina įvairūs muzikos stiliai, sukeliantys emocijas ir liudijantys unikalią ispanų dvasią ir tradicijas. Žymusis Joaquino Rodrigo „Concierto de Aranjuez“ arfai ir orkestrui – tai nepakartojama ispaniška romantika ir ekspresija; daugelyje kūrinių atsispindės ir tradiciniai ispanų folkloro elementai, ir šiuolaikinės muzikos stiliai. Koncertą baigsime meksikiečio kompozitoriaus Agustíno Laros įspūdingąja daina „Granada“ ir nuostabiais ispanų komiškos operos, Francisco Asenjo Barbieri sarsuelos garsais: skambės „Canción de Paloma“ („Balandėlės daina“). Kviečiame visus pasimėgauti šia muzika!“
Spektaklis „Duktė“
Gegužės 2 d. 18.30 val. Valstybinis Šiaulių dramos teatras. Danų rašytoja Karina Mikaelis autobiografiniais motyvais paremtame romane „Motina“ su meile ir švelniu humoru piešia savo motinos portretą. Spektaklyje atgims keletas romano epizodų, kuriuose atsiveria įvairiaspalvė šeimyninių jausmų gama. Kaip ir romano autorė, taip ir šio spektaklio kūrėjos, kalba apie sudėtingus, prieštaringus, neišsakytus, nuslėptus jausmus, o kartu be galo šiltus ir kupinus užuojautos ryšius tarp artimiausių žmonių – motinos ir jos vaikų. Ar tikrai motinos geriausiai pažįsta savo vaikus? Kaip vaikams gyventi su savo tėvų praeities šešėliais? Kaip mylėti savo artimuosius, kad ta meilė jų nežeistų?
METAMORFOZĖ. Pagal Franzo Kafkos kūrybą
Gegužės 3 d. 19 val. LNDT. Kaip, kada ir kodėl nustojame į Kitą žvelgti kaip į žmogų? Pačioje Franzo Kafkos kūrybos šerdyje visuomet galima užčiuopti nagrinėjamas skirtingas nužmoginimo formas. Istorija apie vabzdžiu pavirtusį Gregorą Zamzą kelia klausimą apie tai, kokios yra mūsų atjautos kitam ribos: kaip vyksta tapatinimosi procesas, kaip yra konstruojamas Kitas, ar sugebame priimti Kitą kaip žmonijos dalį. Šiame spektaklyje siekiama nagrinėti sudėtingą dialektinį ryšį tarp dviejų skirtingų politinių (plačiąja prasme) mechanizmų: empatiško susitapatinimo iš vienos pusės, ir nužmoginimo iš kitos.
Kafkos kūriniuose esantis prasmių laukas be galo platus, nepasiduodantis paprastoms, vienareikšmėms interpretacijoms. Siekiant atverti skirtingus jų lygmenis, spektaklyje svarbiausia vis dėlto megzti dialogą su realybe, kurioje gyvename.
Tau, Mamyte
Gegužės 4 d. 12 val. Lietuvos nacionalinė filharmonija. Ar girdėjote kaip skamba žydintis pavasario sodas? Gal norite pasivaikščioti po seną parką ir paklausyti, kaip skleidžiasi pirmieji pavasariniai žiedai? O gal pasiilgote kvapnaus jazmino šlamesio ar tyliai alsuojančios rožės žiedo? Tikriausiai pamiršote, kaip smagu pasivaikščioti pavasarį Neries krantine ir paklausyti džiaugsmingo sprogstančių lazdynų pumpurų melodijos skambėjimo? Ateikite ir išgirskite daug nuostabių muzikinių istorijų, kurias papasakos Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos jaunieji dainininkai.
Koncerte skambės Vytauto Miškinio, Jono Tamulionio, Dalios Kairaitytės, Ingos Šeduikienės, Sauliaus Šiaučiulio, Broniaus Kutavičiaus ir kitų kompozitorių dainos.
