TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniaus vairuotojai švieslentėse matys neįprastus tekstus: poetines žinutes

Šaltinis: 15min
0
A A

Trečiadienį prie buvusio „Lietuvos“ kino teatro Vilniuje praeiviai galėjo pamatytį neįprastą vaizdą – ant šaligatvio stovintį automobilį ir galinėje sėdynėje apie švieslenčių poeziją besikalbančius žmones. Tai – vienas iš festivalio „Vilnius Street Art“ renginių, šįkart skirtas Žygimanto Kudirkos-Mesijaus darbų pristatymui.

Prie visų įvažiavimų į miestą yra dvylika veikiančių švieslenčių, kurios skirtos pranešti vairuotojams apie eismo pasikeitimus. Tačiau gatvės menininkai nusprendė išnaudoti jas kitaip – nuo trečiadienio tarp 23 val. ir 1-os val. nakties vairuotojai jose galės perskaityti Žygimanto Kudirkos – Mesijaus sukurtas trumpas peozijos žinutes – haiku.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Renginio akimirka
Luko Balandžio / 15min nuotr./Žygimantas Kudirka ir Gabija Grušaitė

„Švieslentės yra dviejų pavidalų – trijų arba keturių eilučių, ir eilutėje telpa 15-a arba 18-a simbolių, tai labai primena būtent haiku formatą. Tiesa į jį pažiūrėjau laisvai – neskaičiavau skiemenų, bet vis dėlto tai itin koncentruoti, mažos apimties tekstai, kuriuos vairuotojai sugeba įsisavinti per tas kelias sekundes, kuomet važiuoja pro juos“, – sako Ž.Kudirka–Mesijus.

"Galbūt toks švelnus pasufleravimas ir yra: atkovokime švieslentes, gal ten gali atsirasti kitų įdomių dalykų".

„Mintis apie švieslentes kilo galbūt todėl, kad jos visiems yra labai matomos, tačiau, bent jau mūsų manymu, labai neišnaudotos. Susidūrėme su labai įdomia priešprieša – švieslentės yra tarsi neliečiama viešoji erdvė ir kai prašėme leidimo ten ką nors daryti, atsakingi už švieslentes žmonės turėjo kontrargumentų, jog jeigu mes jums leisime tai daryti – visi norės, – nusišypso renginio koordinatorė Gabija Grušaitė. – Ir, pavyzdžiui, mums sako: o jeigu žmonės norėtų pasipiršti švieslentėse, kaip mes jiems dabar pasakysime „ne“? O jeigu žmonės norėtų dar kažką parašyti švieslentėse, kaip mes jiems pasakysime „ne“? Galbūt toks švelnus pasufleravimas ir yra: atkovokime švieslentes, gal ten gali atsirasti kitų įdomių dalykų“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Renginio akimirka
Luko Balandžio / 15min nuotr./Renginio akimirka

Ž.Kudirka pridūrė, jog kitoks švieslenčių panaudojimas gali praskaidrinti nuotaiką kelyje: „Vairuotojai mato tik pakelėje esančius reklaminius stendus ir negauna jokio turinio. Negali mobiliajame telefone nieko skaityti, per radiją groja vien muzika, taigi praktiškai vairuotojas lieka vienas su savimi. Tai tampa nykiu užsiėmimu, ir kad nereikėtų galvoti vien apie sankabą – yra švieslentės, kurios praskaidrina vairuotojų dalią“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Renginio akimirka
Luko Balandžio / 15min nuotr./Renginio akimirka

Po pokalbio Ž.Kudirka persikūnijo į savo alter ego – Mesijų ir išbandė automobilio garso technikos galimybes, surengdamas nedidelį koncertą. Nors su garsu ir buvo iššūkių, susirinkę lingavo į ritmą kartu su atlikėju.

Žygimantas Kudirka – Haiku vairuotojams – Tautvydo Stuko nuotr (1)
Žygimantas Kudirka – Haiku vairuotojams – Tautvydo Stuko nuotr
Tautvydas Stukas photography nuotr./Žygimanto Kudirkos „Haiku“ vairuotojams pristatymas
Tautvydas Stukas photography nuotr./Žygimanto Kudirkos „Haiku“ vairuotojams pristatymas

Haiku safaris – su siurprizais

Vėliau Ž.Kudirka leidosi į naktinę kelionę po Vilnių, kurią pradėjo nuo Spaudos rūmų, šalia kurių įrengta viena iš trylikos Vilniaus eismo švieslenčių. Čia jį maloniai nustebino naktinį poezijos skaitymą surengusios trys merginos. Atėjusios dar prieš 23 val. ir susėdusios ant pievelės šalia kelio jos laukė švieslentės virsmo. „Kelias į viršų ir kelias į apačią yra vienas ir tas pats“, – geltonomis raidėmis prabilo ekranas. Tai vienas iš keliolikos Ž. Kudirkos sukurtų haiku. Tačiau sėdęs į automobilį ir per porą valandų apvažiavęs beveik visas švieslentes, jis išvydo tik du eilėraščius.

„Vienas ir tas pats!“, – pamatęs trečią iš eilės švieslentę su tuo pačiu tekstu sušuko Ž. Kudirka, cituodamas lyg tyčia situaciją atitikusį besikartojančio haiku tekstą, ir šį šūksnį pakartojo dar kelis kartus prie kitų švieslenčių.

„Matyt programuotojas nusprendė, kad vairuotojams aktuali tik ta poezija, kur bent vienas žodis susijęs su keliu“, – juokavo šalia tekstų autoriaus pasivažinėjime sėdėjusi festivalio kuratorė G. Grušaitė.

Tautvydas Stukas photography nuotr./Žygimanto Kudirkos „Haiku“ vairuotojams pristatymas
Tautvydas Stukas photography nuotr./Žygimanto Kudirkos „Haiku“ vairuotojams pristatymas

Ne pokštas

Ž. Kudirka skaičiavo atstumą, kuris išeitų linija sujungus po Vilnių išbarstytas švieslentes, ir gavo apie 50 kilometrų. Todėl priėjo išvadą, kad, vertinant šį poezijos projektą kilometrais, „mąstai yra įspūdingi“. Tačiau surimtėjęs jis sako, kad švieslentėms sukurti haiku nėra pokštas.„Dažnai įvyksta nesusipratimas, kai poezija vadinama tik tai, kas yra paskelbta klasika arba integruota į privalomą literatūrą. Galbūt tai yra didžioji poezijos problema, kad ji kelia asociacijas tik su kažkokiu archyvu, muziejiniu išstatymu. Poezija visada reflektuodavo savą laikmetį, tačiau natūralu, kad naujoms formoms reikia laiko įsitvirtinti. Pastarąjį šimtmetį meno ir literatūros judėjimų kaitą galima išžvelgti kas keliasdešimt ar metų ar kas dešimtmečius, bet dabar viskas keičiasi kasdien. O švieslenčių tekstai keičiasi kas sekundę“, – sako haiku vairuotojams autorius.

Žygimantas Kudirka – Haiku vairuotojams – Tautvydo Stuko nuotr (4)
Žygimantas Kudirka – Haiku vairuotojams – Tautvydo Stuko nuotr
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau