„Didelė dalis tekstų yra parašyta „Neišgirstų balsų“ projekto metu, kūrybinio rašymo dirbtuvėse“, – sakė viena iš parodos kuratorių Klaudija Armonavičiūtė. Pasak jos, pirmasis lankytojus pasitinkantis paveikslas, nupieštas nuteistojo, perteikia stereotipinį kalėjimo įvaizdį: maža kamera, tatuiruotės, kalendoriai su nešvankiais motyvais. Tačiau šiame vaizde telpa tik dalis tiesos – realybė esanti kur kas įvairesnė.
Tikroji kaina
Parodos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. „Internete įvedus žodį kalėjimas, antraštėse dažnai išvysime palyginimą su sanatorija. Esą, jei turi stogą virš galvos, gauni maisto ir nereikia rūpintis buitimi – bepigu gyvent. Mes keliame klausimą, kokia šio kurorto tikroji kaina. Jeigu ne finansinė, tai galbūt moralinė?“ – pasakojo K.Armonavičiūtė.
Parodoje eksponuojami kūriniai atskleidžia nuteistųjų individualias istorijas, jausmus ir kasdienybės detales. „Kai eisite per parodą, pamatysite, kad patiriami bendražmogiški jausmai – ilgesys, skanesnio maisto noras, kaltės jausmas, apgailestavimas“, – pridūrė organizatorė.
Nuo jogos iki kūrybinio rašymo
Kūriniuose atsispindi ne tik nuteistųjų, bet ir savanorių indėlis. VšĮ „Prirašytos rankos“ įkūrėja ir šios parodos bendrakuratorė Ieva Mackutė, jau aštuntus metus savanoriaujanti kalėjimuose, pabrėžia: „Kai ateinu į kalėjimą, atrodo, pasiekiu esmę – apie ką mes esame kaip visuomenė.“ Anot jos, kalėjimo erdvėje žmonės dažnai atsigręžia į filosofiją, religijas, permąsto savo gyvenimą.
Šiuo metu organizacija vienija per 60 savanorių, vedančių įvairias edukacijas: nuo jogos ir meditacijos iki finansinio raštingumo bei anglų kalbos. Pasak I.Mackutės, pokytis prasideda, kai sukuriamas saugus santykis.
„Aš ilgiuosi išsimaudyti upėj, pamirkt vonioje, apkabint tėvą, kebabo, pralėkti dviračiu… Tai dalykai, kurie surezonuoja su mumis visais“, – vieną iš parodoje eksponuojamų kalinčių žmonių tekstų komentavo kuratorė.
Tikri nuteistųjų balsai
Ekspozicijoje pristatomų tekstų ir vizualių kūrinių autoriai anonimizuoti – pakeisti jų vardai, įkalinimo įstaigos. „Kalintys žmonės patys dažnai labai noriai jungiasi prie iniciatyvų, o kartais net atostogas (kurias gauna už pavyzdingą elgesį) pasirenka praleisti mūsų įrašų studijoje, kur kuria tinklalaidės „(Iš)gyvent“ epizodus, – pasakoja I.Mackutė. – Vėliau per įvairius kanalus klausia, ar jau paleidome, koks grįžtamasis ryšys.“
Pasak organizatorių, paroda kviečia ne paviršutiniškai perbėgti akimis, bet panerti giliau – į žmogaus vidų, jo patirtį, balsą. „Išeisite pilna galva ir tada dar liks savaitei apie ką galvoti“, – lankytojus kvietė K.Armonavičiūtė.
Paroda įrengta Lukiškių kalėjimo Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės apačioje. Ji veiks iki gruodžio 1 dienos, kasdien nuo 12:00 iki 20:00 val. Įėjimas laisvas ir nemokamas.
