Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Operos ir baleto teatre – aistringa operos premjera

Operos „Karmen“ režisierius Arnaud Bernard
LNOBT nuotr. / Operos „Karmen“ režisierius Arnaud Bernard
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ruošiasi premjerai. Prancūzas Arnaud Bernard stato prancūzišką operą, stilingiausiai atvaizdavusią Ispanijos čigonus ir užkariavusią visą pasaulį. Tai dažniausiai pasaulyje statoma opera, o ją sukūręs Georges’as Bizet operos istorijoje pirmiausia ir išliko kaip vieno šedevro autorius.

Taip, tai „Karmen“. Lapkričio 20 d., neskaičiuojant pastatymų Kaune ir Klaipėdoje, Lietuvos operos uždanga šios operos premjerai kils dešimtą kartą.

Kokia gi ši opera – ispaniška ar prancūziška? Joje skamba ispaniški ritmai, kelios ispaniškos dainos, habanera, segidilija, čigonų muzikos motyvai, grojama kastanjetėmis. Bizet požiūris į ispaniškumą apskritai buvo gana įdomus. Paklaustas, gal ketina vykti į Ispaniją praturtinti partitūros, jis atrėžė: „O kam? Tai mane tik trikdytų.“ Vis dėlto Bizet „Karmen“ – vienas paveikiausių muzikinių Ispanijos peizažų, sukurtų su prancūzišku skoniu.

„Karmen“ šlovė neatėjo iš karto. Premjera Opéra-Comique 1875 m. greičiau sulaukė skandalo nei šlovės. Opera buvo įvardinta kaip „nepadorus, ištvirkėliškas“ kūrinys, apkaltinta perdėtu seksualumu, išpeikta dėl žiaurios finalinės scenos. Vietoj meilės, opera kalbėjo apie seksą ir jo griaunamąją galią. Skandalas!

Karmen ir jos bendradarbės iš tabako fabriko scenoje rūkė, o kur dar siaubinga mirtis finale! Pagrindinė operos herojė buvo visuomenės atskalūnė, nepaisanti įstatymų ir tvarkos. Opéra-Comique to dar nebuvo mačiusi! Stiprus muzikos dramatizmas taip pat nuvylė tuos, kurie teatre ieškojo vien pramogų. Paryžiaus publikai operos premjera sukėlė šoką.

Tačiau buvo ir numačiusių „Karmen“ triumfo ateitį. 1880 m. Čaikovskis savo mecenatei Nadeždai von Meck rašė: „Manau, kad po kokių dešimties metų „Karmen“ bus pati populiariausia pasaulyje opera.“ Deja, pats Bizet gyveno per trumpai, kad pamatytų, kaip su kaupu išsipildė šie žodžiai.

Prabėgus keleriems metams po sėkmingų pastatymų Vienoje, Briuselyje, Londone ir Niujorke, „Karmen“ grįžo į Paryžių. Ironiška, bet dabar ir čia ją lydėjo triumfas. Taip neseniai dėl amoralumo ignoruota opera sulaukė entuziastingo publikos dėmesio.

Bizet sukūrė veikalą, sulaukusį tūkstančių atlikimų, daugybės įvairiausių teatro pastatymų. Pagal jo muziką statomi baleto spektakliai (turbūt žymiausias iš jų – pagal Rodiono Ščedrino siuitą kubiečių choreografo Alberto Alonso sukurtas baletas su Maja Pliseckaja), miuziklai, sukurta begalė populiariosios muzikos adaptacijų ir kino siužetų – keliasdešimt nebyliųjų, garsinių ir netgi animacinių filmų, o kur dar melodijos skambesys reklaminiuose klipuose ar mobiliuosiuose telefonuose. Susižavėjimas XIX a. prancūzų operos šedevru neslūgsta.

„Karmen“ ekranizuota ne tik garsiausiose Anglijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Prancūzijos ar Vokietijos kino studijose, bet ir Argentinoje, Filipinuose, Honkonge, Japonijoje, Meksikoje, Švedijoje. Ją interpretavo žymiausi XX a. režisieriai – Charlie’is Chaplinas, Carlosas Saura, Peteris Brookas, Jeanas-Lucas Godard’as, Francesco Rosi ir kiti. Nuolat sulaukiama įvairiausių operos versijų – garsiąsias arijas dainuoja animacinių filmų veikėjai, Takarazuka Revue pastatytame spektaklyje „Taika: ponas Karmenas“ herojai susikeičia vietomis – Karmen dainuoja vyras, Chosė – moteris, 1953 m. pasirodė operos parodija „Spaikas Džonsas nužudo Karmen“, kur Karmen dirba kramtomosios gumos fabrike.

Tačiau pirmiausia „Karmen“ – kertinis kiekvieno operos teatro repertuaro akmuo, dažniausiai pasaulyje statoma opera, labiausiai jaudinanti operos apraiška, idealus šio žanro pavyzdys.

Operos režisierius Arnaud Bernard savo muzikinę karjerą pradėjo 1986 m. kaip Strasbūro filharmonijos orkestro smuikininkas, bet jau po poros metų tapo režisierių Nicolaso Joė bei Jean-Claude’o Auvray asistentu, statė jų spektaklius viso pasaulio žymiausiuose teatruose, tarp jų Covent Garden, Metropolitan Opera, Milano La Scala, Opéra Bastille, Colon teatre Buenos Airėse.

Pasak režisieriaus, „Karmen“ – „fantastiška muzika, fantastiška istorija, fantastiška struktūra. Iš šios operos nieko neįmanoma išimti, nėra nieko nereikalingo. Operoje viskas pavaldu muzikai – tekstas, judesiai, nuotaikos, taigi ir režisūra. Neįmanoma kurti judesio, kuris prieštarautų muzikai“. Tad šio pastatymo pagrindinė mintis – „sukurti paprastą, bet aistringą spektaklį“.

„Karmen“ premjera lapkričio 20, 21 22 d. 18.30 val. Aistringosios Karmen vaidmenį repetuoja Laima Jonutytė, Inesa Linaburgytė, Ieva Prudnikovaitė. Spektaklį diriguoja Robertas Šervenikas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau