Dabar populiaru
Publikuota: 2016 rugsėjo 2d. 06:36

Po rekonstrukcijos duris praveria Lietuvos nacionalinė biblioteka: ne tik knygos, bet ir kino salė, televizijos ir muzikos studijos

Po aštuonerius metus trukusios rekonstrukcijos duris praveria Lietuvos nacionalinė biblioteka
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Po aštuonerius metus trukusios rekonstrukcijos duris praveria Lietuvos nacionalinė biblioteka

Atsinaujinusi Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vėl laukia skaitytojų – jau šį šeštadienį lankytojams duris praversiantis pastatas vilios moderniomis darbo ir kūrybos erdvėmis, nes biblioteka, pasak jos vadovų, jau seniai nebėra tik knygų saugojimo šventovė.

Rekonstrukcija užtruko dėl ekonominės krizės

2008 m. prasidėjusi rekonstrukcija turėjo būti baigta dar 2011 m., tačiau, anot generalinio bibliotekos direktoriaus Renaldo Gudausko, šiam planui koją pakišo ekonominė krizė.

„Projektas buvo biudžetinis, ne iš Europos Sąjungos fondų – iš jų buvo gauta tik apie 700 000 eurų. Palyginus su visu 26 mln. eurų biudžetu, tai nėra didelė suma, nors džiaugiamės bet kokiu finansavimu“, – sakė R.Gudauskas.

Jeigu mes 2011 m. būtume pastatę biblioteką, turėtume biblioteką, kuri būtų suprojektuota 2005-2007 metais, tai yra dešimt metų atgal. O kiek per dešimtmetį šokteli technologijos ir kontekstas! – teigė R.Gudauskas.

Anot jo, sunkmečiu Nacionalinė biblioteka iš Vyriausybės kasmet gaudavo 6-7 mln. litų, kurių vos pakakdavo atlikti būtiniesiems darbams: „Paskui prasidėjo geresnis laikotarpis, nauja Vyriausybė mums skyrė visą reikiamą finansavimą. Laiko buvo likę ne tiek jau daug ir paskutiniais metais daug darbų vyko paraleliai, vienu metu“.

R.Gudauskas sektinu pavyzdžiu laiko Britų biblioteką – ne tik jo mėgstamiausią, bet ir vieną perspektyviausių bibliotekų pasaulyje, o paklaustas, ar dėl užsitęsusių darbų pasikeitė ir pats Nacionalinės bibliotekos rekonstrukcijos planas, prisiminė Britų bibliotekos direktorės mintį, jog 20 metų statant biblioteką, 20 metų koreguojami jos planai.

„Jeigu mes 2011 m. būtume pastatę biblioteką, turėtume biblioteką, kuri būtų suprojektuota 2005-2007 metais, tai yra prieš dešimt metų. O kiek per dešimtmetį šokteli technologijos ir kontekstas!“ – teigė R.Gudauskas.

Pasak generalinio direktoriaus pavaduotojo infrastruktūrai Aido Sinkevičiaus, nors apdaila buvo daroma visame pastate, buvo privaloma išlaikyti patalpų tūrius ir išplanavimą, atsižvelgti į kultūros vertingąsias savybes bei jas išsaugoti: pvz., kolonas, centrinius balto marmuro laiptus, dailininko Antano Garbausko sukurtą vitražą, laiptų turėklus.

Atsinaujinusioje bibliotekoje – kino salė, televizijos studija ir žydų kultūros centras

Šiandien bibliotekoje sugulusios knygos iš skirtingų fondų ir saugyklų atkeliavo pačių bibliotekos darbuotojų pastangomis.

„Per pusę metų sugebėjom perkelti savomis jėgomis, bibliotekų darbuotojai patys nešė, tvarkė knygas. Tai didžiulis, gražus, reikalingas darbas“, – sakė R.Gudauskas.

Apie 9000 skaitytojų turinti biblioteka siūlys 400 individualių skaitytojų vietų, bemaž tiek pat lankytojų talpins ir bendrosios erdvės. Nacionalinėje bibliotekoje taip pat veiks laisvalaikio, žiniasklaidos, socialinių ir humanitarinių mokslų, lituanistikos, muzikos ir vizualiųjų menų, retų knygų ir rankraščių, vaikų ir jaunimo literatūros skaityklos.

VIDEO: Pasižvalgykite po atsinaujinusią Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką

Mažai kam žinoma, jog bibliotekoje įrengta profesionali muzikos įrašų studija, kino salė ir net televizijos studija. Garso įrašų studija bus pritaikyta ir mėgėjų laisvalaikiui, ir profesionalų poreikiams – čia bus galima repetuoti, groti aukštos klasės fortepijonu, bus teikiamos garso dokumentų kopijavimo paslaugos. 24 vietų kino salė bus skirta retam kinui, čia savo filmus galės pristatyti ir jaunieji kūrėjai.

Televizijos studija teikia specializuotas žinias. Ji bus sustiprinta, bus naujausia įranga, vyks tiesioginės interneto transliacijos, – pasakojo R.Gudauskas.

Nacionalinės bibliotekos televizijos studija yra savotiška bendruomenių televizija – 70-yje Lietuvos bibliotekų yra sukurtos galimybės stebėti tai, kas transliuojama iš Nacionalinės bibliotekos.

„Televizijos studija teikia specializuotas žinias. Ji bus sustiprinta, bus naujausia įranga, vyks tiesioginės interneto transliacijos“, – pasakojo R.Gudauskas.

Nacionalinėje bibliotekoje įsikurs ir žydų kultūros centras. Šiuo metu vykdomas žydų paveldo Lietuvoje skaitmeninimo projektas, mat Vilnius buvo ne tik buvo vienas pasaulio žydų bendruomenės centrų, bet čia, kaip ir Niujorke, prieš 90 metų buvo įkurtas Žydų mokslo institutas (YIVO). Nors lietuviškojo YIVO veikla tragiškai nutrūko, Niujorke esantis institutas toliau tęsia savo veiklą, o Vilniuje nuo šiol veiks ir jo filialas.

Bibliotekoje bus nepamiršti ir mažieji lankytojai – veiks vaikų užimtumo centras „Žaisloteka“, bus įrengtas motinos ir vaiko kambarys, o bibliotekos lankytojus taip pat turėtų nudžiuginti kavinė bei knygynas.

Planuose – žinių kvartalas

R.Gudauskas Martyno Mažvydo biblioteką vadina nacionalinės atminties centru ir teigia, jog jos, kaip ir kitų nacionalinių bibliotekų, tikslas visų pirma yra saugoti tai, kas parašyta šioje šalyje ir apie šią šalį. Be to, Nacionalinė biblioteka atlieka ir parlamentinės bibliotekos funkcijas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Po aštuonerius metus trukusios rekonstrukcijos duris praveria Lietuvos nacionalinė biblioteka
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Po aštuonerius metus trukusios rekonstrukcijos duris praveria Lietuvos nacionalinė biblioteka

Tačiau, pasak generalinio direktoriaus, šiandien bibliotekos negali tik saugoti knygų, jos turi ir skleisti žinią: „Bibliotekos dabar pereina tokį virsmą – blogos bibliotekos miršta, geros bibliotekos kyla, tai yra natūralus procesas“.

Pasak generalinio direktoriaus, šiandien bibliotekos negali tik saugoti knygų, jos turi ir skleisti žinią: „Bibliotekos dabar pereina tokį virsmą – blogos bibliotekos miršta, geros bibliotekos kyla, tai yra natūralus procesas“.

Dėl šios priežasties Nacionalinė biblioteka jau pasirašė susitarimus su Vyriausybės ir Prezidentūros kanceliarijomis bei Vilniaus miesto savivaldybe, kurie leis aplink Nacionalinę biblioteką įkurti savotišką žinių kvartalą, apjungsiantį kūrybines industrijas bei verslo centrus.

„Nedidelėje valstybėje kartais galima realizuoti projektus, kurie sunkiai pavyktų didesnėje šalyje – nors mūsų finansinės galimybės mažesnės, bet inovatyvumo prasme esame pakankamai stiprūs“, – sakė R.Gudauskas.

Pasak jo, kuriamas ir veiklų planas naujose patalpose – čia bus rengiamos konferencijos, parodos, kūrybinės dirbtuvės, debatai, vyks susitikimai su meno atstovais ir visuomenės veikėjais. Nacionalinė biblioteka atvira ir bendradarbiavimui su visuomenės bei kultūros organizacijomis – jau yra įvykę susitarimai su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, Žurnalistų sąjunga, apie bendrus projektus kalbama su Rašytojų sąjungos atstovais.

R.Gudauskas atkreipė dėmesį, jog vis labiau auga virtualių skaitytojų skaičius, o mūsų šalyje skaitmeninimo srityje lyderiu neabejotinai turėtų būti laikoma Nacionalinė biblioteka – koordinuodama 25-ių Lietuvos atminties institucijų veiklą, ji kuria skaitmeninimo strategijas. Be to, eletroniniame bibliotekos portale, Kultūros paveldo banke šiandien talpinama daugiau nei trys milijonai vertingų senų knygų, laikraščių, dailės kūrinių, rankraščių, bažnytinių dokumentų ir kt.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės