Sakoma, kad gamtoje susitinka visi skoniai. Mene – taip pat. Tie, kas domisi architektūra, ras gerą dešimtį leidinių, tarp kurių puikuojasi gausiai iliustruota šiuolaikinės Prancūzijos architektūros panorama (Dominique Rouillard, „Šiuolaikinė architektūra ir istoriniai paminklai: Prancūzijos pastatų gidas nuo 1980 m.“). Marco Casamonti sudarytas albumas apie Jeano Nouvelio kūrybą supažindins arba leis iš naujo atrasti vieną novatoriškiausių tarptautinio lygio architektų.
Ypatingas dėmesys skiriamas ir šuolaikiniam menui: Marcel Duchamp, Christian Boltanski, Philippe Starck ir kt. Nuo 1980 m. tarptautinį pripažinimą pelnęs Philippe Starck yra žinomas ir kaip interjerų, ir kaip pramoninio dizaino kūrėjas. „Grožį – kultūros sąvoką, mes turime pakeisti gėriu – humanistine sąvoka“, mąsto jis. Albume „Starck“ trys autoriai – Ed Mae Cooper, Pierre Doze ir Elisabeth Laville – pasakoja apie kūrybinį dizainerio kelią.
Dekoratyvinių menų leidiniai skirti puošyba besirūpinančius interjero ir dekoravimo meistrus. Catherine Lepdor albumas „Eugene Grasset, 1845–1917. Menas ir ornamentika“ skiriamas šiam iškiliam XIX a. pabaigos grafinio ir dekoratyvinio meno novatoriui.
 |
| Prancūzų instituto nuotr./Meno albumų kolekcija „Art“ |
Meno istorijos baruose – leidiniai apie meno laikotarpius (Viduramžiai, Renesansas), tam tikrą temą (paryžietes) arba meno kryptį (Art Nouveau).
Mada – tekstilė – prabanga: tarp kostiumui, siuvinėjimui, žinomiems kostiumo dizaineriams skirtų leidinių – Thierry-Maxime’o albumas „Jean Paul Gaultier mados planeta, nuo gatvės iki žvaigždžių“, kuriame 500 fotografijų pasakoja apie 35 dizainerio kūrybos metus.
Visai nenustebsite tarp tapybai skirtų leidinių aptikę impresionistus, Picasso arba Van Goghą. Sklaidydami Rodolphe‘o Repetti sudarytą leidinį „Odilon Redon: svajonių princas“ maloniai pasinersite į onirinį, mistinį ir mažai žinomą Odilono Redono pasaulį.
„Nakties Paryžiuje“ Brassaï visiems laikams užfiksavo paslaptingą Prancūzijos sostinės gyvenimą naktį. Susipažinkite su šiuo fotografu siurrealistu ir su daugeliu kitų fotografijos meno kūrėjų.
Kalbant apie skulptūrą, negalima nepaminėti Auguste‘o Rodino. Knygoje „Auguste Rodin“ meno istorikė Jane Mayo Roos analizuoja skulptoriaus kūrinius ne tik socialiniame, istoriniame, bet ir nuo jo kūrybos neatsiejamame biografiniame kontekste.
