Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 8d. 13:33

Šiuolaikinės Lietuvos dramaturgės susitiks virtualioje diskusijoje

Monika Baranauskaitė
Asmeninio archyvo nuotr. / Monika Baranauskaitė

Nors teatrui pandemijos laikas tapo dideliu iššūkiu, vienai jo sričiai – dramaturgijai – šis laikas pasirodė palankus. Tą paliudijo Vilniaus mažojo teatro organizuotas „DramaTest” atviras kvietimas, kurio metu net trys iš keturių komisijos atrinktų režisierių pasiūlė šiuolaikine Lietuvos dramaturgija paremtas idėjas.

Balandžio 9 dieną 16 valandą Vilniaus mažojo teatro Facebook paskyroje vyksiančioje diskusijoje susitiks visos trys šių pjesių autorės – Teklė Kavtaradze, Monika Baranauskaitė ir Dovilė Zavedskaitė, kurių darbai sąmojingai, su lašeliu ironijos ir absurdo reflektuoja sudėtingą bei įvairialypį šiuolaikinio žmogaus santykį su savimi, savo artimaisiais ir supančiu pasauliu.

Atvirame „DramaTest“ kvietime – moterų dramaturgijos proveržis

Viena iš diskusijos iniciatorių ir jos moderatorė, VMT literatūrinės dalies vedėja, teatrologė Ramunė Balevičiūtė džiaugiasi, kad lietuviškajai dramaturgijai pavyko pandemiją pakreipti savo naudai. „Šioje srityje pastebimas akivaizdus suaktyvėjimas: vien iš Kultūros tarybai teiktų paraiškų individualioms menininkų stipendijoms sąrašo matyti, kad pjesių rašymo ėmėsi ne tik patyrę dramaturgai, bet ir aktoriai, kino kūrėjai. Kita tendencija – dramaturgai buvo priversti iš teatro scenų, repeticijų aikštelių grįžti prie rašomojo stalo“, – pastebi R.Balevičiūtė.

Dovaldės Butėnaitės nuotr./Dovilė Zavedskaitė
Dovaldės Butėnaitės nuotr./Dovilė Zavedskaitė



Ji taip pat svarsto, jog, ko gero, neatsitiktinai Vilniaus mažojo teatro projekto „DramaTest“ atviro kvietimo komisijos dėmesį atkreipė būtent tie jaunų režisierių pasiūlymai, kurie pristatė originalią lietuvių dramaturgiją. „Įdomu, kad visų trijų atrinktų kūrinių autorės – moterys. Tad kyla daug įdomių klausimų, kuriuos norisi aptarti su pačiomis menininkėmis“, – sako teatrologė. Būtent noras išgirsti dramaturgių mintis paskatino surengti diskusiją, kurią stebėti ir užduoti klausimus galės visi Vilniaus mažojo teatro žiūrovai.

Asmeninės praeities tyrinėjimai

Kino ir teatro dramaturgės Teklės Kavtaradzės pjesę „Kadencija“ į „DramaTest“ atsinešė režisierius Augustas Gornatkevičius. Kūrinyje T.Kavtaradze dienoraščio forma reflektuoja iš dalies fikcinius, iš dalies autobiografinius išgyvenimus 2017-2021 metų laikotarpiu, kuriuos įkvėpė autorės asmeninės patirtys, ieškojimai, taikos su savimi ir aplinka siekis. Jos manymu, ši pjesė taip pat žymi ir daugelio kitų žmonių išgyventą laikotarpį. „Atsispyrusi nuo asmeninių išgyvenimų viliuosi, kad užčiuopiau kažką artimo didesnei žmonių grupei“, – sako kūrėja.

Dmitrijaus Matvejevo nuotr./Tekle Kavtaradze
Dmitrijaus Matvejevo nuotr./Tekle Kavtaradze



„Esu labai dėkinga režisieriui Augustui, kad nusprendėme bendradarbiauti, kai dar net nebuvau baigusi pjesės. Tikrai norėjau užbaigti šį kūrinį, todėl labai džiaugiuosi, kad tai įvyko ir bus galima jau pamatyti pirmuosius jos atkodavimo bandymus. Dabar tikiu šiuo kūriniu, turiu nuojautą, kad jis gali nugyventi įdomų gyvenimą. Turbūt svarbiausias dalykas šiuo atveju ir įvyko – asmeninės patirties perdirbimas į bendražmogišką“, – svarsto T.Kavtaradze.

Dramaturgė Monika Baranauskaitė, kurios pjesę „Nutikimai ekologiniame ūkyje“ „DramaTest“ metu į sceną perkels režisierė Eglė Kižaitė, ėmėsi reflektuoti ne savo pačios, o bendraamžių gyvenimą. Jos kūrinio centre – subtiliai ironiškas žvilgsnis į New Age filosofija susižavėjusius tūkstantmečio kartos atstovus ir jų kartais paradoksalius sprendimus. Pagrindinis kūrinio herojus Julius, bėgdamas nuo praeities problemų, nusprendžia kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir vienas persikelia į seną sodybą, kurioje tikisi kurti ekologinį ūkį.

„Pjesę įkvėpė mano pačios dabartinė aplinka. Tiek pati, tiek nemažai draugų ar pažįstamų ieškome savęs, stengiamės būti laimingi kažkokiais keistais būdais. Pastebėjau, kad paskutiniu metu atsirado labai daug vadinamų gyvenimo būdo mokytojų, vedlių, šamanų, visokiausios gongų terapijos, savigudos rateliai, maudymaisi eketėse, nelegalių substancijų ritualai jurtose... Ir aš pati, nesusitvarkydama su savo vidumi, bėgiodavau neįtikėtinus kilometrų kiekius. Nubėgus penkiolika kilometrų tikrai esi euforijoje ir daug kas pasimiršta, bet problemos niekur nedingsta – jos tik užsimaskuoja“, – apie pjesės inspiracijas pasakoja M.Baranauskaitė.

Depresija – dramblys kambaryje

Prieš keletą metų parašyta Dovilės Zavedskaitės pjesė „DRAMBLYS“ su režisieriaus Tado Montrimo pagalba virs „DramaTest“ eskizu „Ein Elefant“ ir į sceną perkels sudėtingą, tačiau ypač svarbią depresijos temą. Dramaturgė atskleidžia, kad kūrinį įkvėpė autobiografinis susidūrimas su depresijos ir savižudybės fenomenu – tai išgyvenus tyloje norėjosi pradėti kalbėti garsiai, kad pagaliau visuomenė nustotų šia tema tylėti.

„DRAMBLĮ“ rašiau lengvai – kaip muziką, nes kūrinys jau gyveno manyje. Lig šiol su šia pjese jaučiu išskirtinį ryšį. Tai – pjesė apie vaiką ir jo gyvenimą dramblio draugijoje. Drambliu istorijoje simboliškai vadinama šių laikų liga – depresija. Pjesėje daug ironijos, mėginimo linksminti, dirbtinai šviesinti tamsų pasaulį. Pandemijos akivaizdoje šis kūrinys įgavo naują perspektyvą – visi dabar mes primename vaiką, bijantį neprognozuojamo dramblio“,– svarsto kūrėja.

Su „DramaTest“ atviro kvietimo dramaturgėmis virtualiai susitikti, stebėti diskusiją ir užduoti savo klausimus žiūrovai kviečiami penktadienį, balandžio 9 d., 16 valandą Vilniaus mažojo teatro Facebook paskyroje.

Žiniasklaidai išplatintas pranešimas spaudai, publikuojamas be redakcijos įsikišimo rubrikoje „Pranešimai“
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/