-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Teatrai.lt tiesiai iš tarptautinio teatro festivalio „Sirenos 2015“: patylėkite dar, prašau!

Rugsėjo 26 d. Lietuvos Nacionalinio dramos teatro dekoracijų dirbtuvėse vyko Witkacy pjesės „Batsiuviai“ ištraukos skaitymas. Trys į kalėjimą uždaryti batsiuviai maldavo darbo, kaip vienintelės prasmės šitoje pagedusioje planetoje.
Tarptautinis teatro festivalis „Sirenos 2015“:
Tarptautinis teatro festivalis „Sirenos 2015“:

Rugsėjo 28 d. Menų spaustuvėje pristatyto Schaubühne Berlin (Vokietija) teatro aktoriai darbo gavo – visą spektaklį anglies dvideginio temą anonsuojančiu pavadinimu „Plaučiai“ (rež. Katie Mitchell) jiems teko nepaliaujamai minti dviračių pedalus, kad neužgestų šviesos, nedingtų garsas ir subtitrai.

Kodėl norisi lyginti šiuos du veikalus? Todėl, kad abu juos drąsiai galima vadinti skaitymais (Batsiuviuose režisūros buvo netgi daugiau), todėl, kad abiejų akcentas – daugiažodis tekstas, kurio užplūstas žiūrovas vienu atveju tegalėjo klausyti, klausyti ir klausyti, kitu – skaityti, skaityti ir skaityti.

Norėjosi atitempti ant dviračių Witkacio batsiuvius, o už jų pasodinti Vytauto Anužio prižiūrėtoją: ir darbo būtų gavę, ir daugiau žiūrovų ausų vertingoms savo kalboms paklausyti. Tačiau ant dviračių vis dėlto sėdėjo jauna porelė, ekologijos kontekste nagrinėjusi „vaiką turėti ar neturėti“ temą. Nepajudėję iš vietos vaikinas ir mergina nugyveno visą savo šeimyninį gyvenimą – ir būsimo vaiko įtaką anglies dvideginio pėdsakui žemėje ištyrinėjo, ir tris-keturiskart pasimylėjo, ir pastojo, ir persileido, ir išsiskyrė, ir vėl susitikę vaiką pradėjo, ir pagimdė tą vaiką, ir senatvės sulaukė, ir numirė.

Ir nieko neįvyko – nustojus suktis pedalams, tesupranti, kad pedalai nustojo suktis. Minimalistinė radijo teatro formatą primenanti režisūrinė raiška nesukuria papildomos interpretacinės plotmės, todėl kyla klausimas: kuo šitai yra daugiau už perskaitytą / išklausytą pjesę? Svarstant, jog iššūkiu tampa aktorių fiziniai pajėgumai, nori nenori prisimeni neseniai prabėgusį Naujojo cirko savaitgalį, kuriame fizinis krūvis buvęs žymiai svaresnis, gniaužęs kvapą ir vertęs balansuoti tarp „esu / nesu“. Kas iš to, kad tasai mynimas generuoja elektrą visam pasirodymui? Teatro ekologija? Scenos išteklių vartojimo mažinimas? Puiku, prisiekę žalieji efektyviai paplos.

Kas lieka mums? Tuštumą išsprendžianti dramaturgija? Gaila: Duncano Macmillano tekste ir vaiko, ir šeimos tarpusavio įtampų, ir ekologijos temos, švelniai tariant, neperžengia naivaus jaunuoliško paviršutiniškumo lygio. Galbūt vingri vietos, laiko, situacijos dinamika, atsiskleidžianti vien iš dialogo replikų ir gana įtaigiai įtikinanti sparčiai gaudytis turintį žiūrovą, galėtų įsmukdyti į kokią vėsesnę, grubesnę srovę, bet to nepadaro: šitiek ruoštasi vaikui, o, jam atsiradus, per kelias minutes pora nusensta ir susibaigia?

Kai nutyla kalbos, kelias akimirkas dar girdėti dviračių ūžesys – o šito norėtųs dar pasiklausyti. Kaip ir Anužio prižiūrėtojo iš Witkacio Batsiuvių, neskubriai klibinusio politinės / socialinės / asmeninės pasaulių sąrangos principus. Tik, žinoma, pirmuoju atveju prašytųsi „nenustokite tylėti“, o antruoju – „kalbėti nenustok“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius