Penkias skirtingas šokio disciplinas jiems dėstė šokio pedagogai iš JAV, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Lietuvos.
Kūrybinių dirbtuvių rezultatus dalyviai pristatė rugpjūčio 25, sekmadienį, vykusiame atvirame publikai Vasaros šokio mokyklose uždarymo renginyje.
Nors beveik visi seminarai Vasaros šokio mokykloje vyko angliškai, rengėjai vertėjų nesamdė: galbūt todėl, kad šokis – tai universali kalba, o gal įtakos turėjo ir tai, kad kasmet šokio mokytis susirenka vis jaunesnė auditorija, laisvai kalbanti angliškai.
Nors jauniausiai seminarų dalyvei iš Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus – vos 13, ji patirties sėmėsi petis petin su profesionaliais šiulaikinio šokio šokėjais, kuriems jau per 40.
Puiki energetika, bendraminčiai, šypsenos, kūrybinis įkarštis ir ilgi pokalbiai po seminarų – Vasaros šokio mokyklos privalumus vardino dalyviai, kurių ne vienas mokykloje dalyvauja jau kelintą kartą.
Rengėjai džiaugėsi, kad visi seminarai buvo pilni, o kai kurie ir perpildyti, tačiau žadėjo kitąmet stengtis sutalpinti daugiau žmonių, nes dalis norinčių nepateko.
Vasaros šokio mokyklos uždaryme, vykusiame Menų spaustuvėje, išryškėjo skirtingi dėstytojų metodikų braižai ir atskirų šokio technikų bruožai: baletą dėstęs Bruce‘as Michelsonas iš JAV pristatė kelias elegantiškas kompozicijas, kuriose matėsi jo dėmesys muzikalumui ir judesio precizikai.
Jis aiškino, jog tik labai nedidelis skirtumas egzistuoja tarp natūralaus šuolio ir šuolio balete, tad norint šokti ne tik techniškai, bet ir artistiškai, reikia stengtis nepamiršti natūralaus judesio grožio.
Tad Michelsono paskaitoje nesimatė susikausčiusių žmonių, šokėjų veidus puošė šypsenos, judesiai plaukė natūraliai.
Šiuolaikinio šokio techniką, paremtą laisvo tekėjimo judesio integracija, pristatė šveicaras Jerome’as Meyeris. Jo seminarai, sulaukę didelio dalyvių dėmesio, nebuvo skirstomi pagal šokėjų lygius, jie tiko visiems ir mokė tyrinėti savo kūną, jausti šalia partnerį, atrasti savitą judėjimą.
Kitas šiuolaikinio šokio dėstytojas, baskas Iñaki Azpillaga, savo mokymą grindė kolektyviniu darbu – dalyviai judėjo, šoko ir žaidė žaidimus, padedančius erdvėje jausti šokio partnerį, rasti su juo kontaktą, kurti bendrą atmosferą.
Šokio kineziologijos dėstytoja Danguolė Venslavičė, kaip ir pernai, sulaukė didelio tiek profesionalų, tiek pradedančiųjų dėmesio, nes kalbėjo apie tai, kaip juda šokėjo kūnas, kokia jo anatomija ir kas padeda išvengti traumų.
O linksmiausiai nusteikę dalyviai buvo šokėjo, choreografo ir muzikos kūrėjo iš Prancūzijos, Claude’o Aymon’o sdžiazo šokio seminare. Aymonas, šokdamas kartu su savo mokiniais, nuolat drąsino dalyvius, kalbino publiką, uždegė ne tik gražiomis džiazo šokio kompozicijomis, bet ir puikia nuotaika.
Tryliktą kartą įvykusi Vasaros šokio mokykla- kasmet panaši, bet vis kitokia. Pasak Vasaros šokio mokyklos koordinatorės Auksės Banienės, joje dalyvauja vis daugiau jaunų žmonių, kurie šokį ketina rinktis kaip savo profesiją.
Šiuolaikinio šokio choreografai neretai ateina stebėti seminarų tam, kad atsirinktų žmones savo trupėms, nes šokėjų, ypač vyrų, nuolat trūksta.
Viena iš nuolatinių Vasaros šokio mokyklos dalyvių, šiuolaikinio šokio pedagogė, choreografė ir šokėja Giedrės Subotinaitė sakė, kad norėtųsi daugiau Vasaros šokio mokyklos dalyvių išvysti užaugančių iki profesionalios scenos reikalavimų.
