Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje – fortepijono klasikos garsai

Pianistas Aleksandras Isakovas
Organizatorių nuotr. / Pianistas Aleksandras Isakovas
Šaltinis: 15min
0
A A

Šį šeštadienį, sausio 17 d., 18 val. „Muzikos valanda Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje“ klausytojus kviečia į pianisto Aleksandro Isakovo koncertą.

Klausytojai A. Isakovo koncerte išgirs tikra fortepijono klasika tapusius J. S. Bacho 4 preliudus ir fugas iš „Gerai temperuoto klavyro“, W. A. Mozarto Fantaziją d-moll, K 397, L. van Beethoveno Sonatą cis-moll, op. 27 nr. 2, F. Liszto Petrarkos sonetą nr. 123 As-dur, F.Chopino Scherzo nr. 2 b-moll ir S.Rachmaninovo Etiudą-paveikslą Es-dur.

Anot A. Isakovo, monumentalusis J. S. Bacho rinkinys „Gerai temperuotas klavyras“ visada buvo didelė mįslė mokslininkams, mat ilgą laiką buvo manoma, kad kompozitoriaus sukurta naujoji klavišinių instrumentų derinimo sistema buvo taip vadinamoji lygi temperacija, kuri būdinga didžiajai daliai šiandienos fortepijonų.

„Iš tiesų taip negalėjo būti, nes šiandieninė sistema galutinai susiformavo tik XX a. pradžioje, o Bacho laikais buvo naudojamos įvairios netolygios derinimo sistemos“, – mintimis dalinosi pianistas. Kokia gi ta paslaptingoji Bacho temperacija iki galo neaišku dar ir šiandien, bet mokslininkai tik prieš keletą metų paskelbė dar vieną versiją, esą pats Bachas ją koduotai užšifravo šio rinkinio titulinio lapo rankraštyje. Sunku pasakyti, ar taip buvo iš tikrųjų, bet visai įmanoma, kad yra kelios, o ne viena Bacho derinimo sistemos.

Koncerte skambėsianti Mozarto d-moll Fantazija, K 397 buvo sukurta Vienoje 1782 metais. Kaip pasakojo A.Isakovas, šie metai sutapo su kompozitoriaus vedybomis bei sėkmingai pastatyta vokiška opera „Pagrobimas iš Seralio“.

„Fantazija prasideda lėta įžanga, po kurios seka žavinga Allegretto dalis. Deja šios fantazijos autografas neišliko, o tam, kas išliko, trūksta pabaigos, kurią pirmajai redakcijai sukūrė garsios Leipcigo leidyklos Breitkopf und Härtel redaktorius bei šv. Tomo bažnyčios Leipcige kantorius Augustas Eberhardas Mülleris“, – pasakojo atlikėjas.

Vienas iš sudėtingiausių kūrinių A. Isakovo koncerto programoje yra F.Chopino Scherzo nr. 2 b-moll, op. 31. Pasak atlikėjo, fortepijono muzikos genijus Chopinas savo keturiuose Scherzo taip išplėtė kūrinio formą, kad ji tapo sunkia atpažįstama.

„Šį kūrinį aš asmeniškai labai mėgstu, nes jame slypinčios išradingos formos subtilybės bei neribotas virtuoziškumas tiesiog tobulai atskleidžia kompozitoriaus dvasią ir jo stilių“, – sakė A.Isakovas.

Pianistas, vargonininkas ir kompozitorius A.Isakovas Baltarusijos menų licėjuje baigė fortepijono specialybę. Vėliau studijas tęsė Rygoje, prof. Jevgenijos Lisicinos vargonų klaseje. Stažavosi pas vargonininkus Olegą Jančenko (Rusija), Julianą Gembalskį (Lenkija). Įvairiose Europos šalyse surengė per 400 koncertų, dalyvauja tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą