Prie pat sienos su Latvija
Žeimelis yra pasienio miestelis, visai šalia sienos su Latvija. Žeimelio bendruomenės pirmininkė ir projekto „Žeimelis – Žiemgalos kultūros, istorijos ir mokslo židinys“ vadovė Daiva Skrupskelytė pabrėžė miestelio daugiatautiškumą.
XX amžiaus pradžioje beveik pusė miestelio gyventojų buvo žydai. Jie turėjo labai didelę sinagogą, joje buvo didelė biblioteka, Žeimelyje gyveno žymus rabinas Abraomas Izaokas Kukas, jo raštai ir dabar nagrinėjami Izraelyje. Žydai turėjo daug įvairių dirbtuvėlių, bankų, mokyklų, visa tai prisidėjo prie miestelio augimo, klestėjimo.
Žeimelyje gyveno nemažai latvių, rusų sentikių, jie irgi įnešė savo dalį į miestelio gyvenimą. Beje, Žeimelyje liuteronų bažnyčia buvo pastatyta anksčiau negu katalikų. Sentikiai taip pat miestelyje turėjo savo maldos namus.
Žiemgalių genties žemių centre
Žeimelio bendruomenės pirmininkė, kuri yra ir Pakruojo krašto „Žiemgalos“ muziejaus Žeimelyje direktorė, D.Skrupskelytė sakė, kad minint miestelio jubiliejų norėjosi ne tik vietos bendruomenei pristatyti save, turtingą miestelio istoriją, bet ir atskleisti unikalaus istorinio regiono – Žiemgalos – ypatumą ir svarbą Lietuvos kultūriniame ir istoriniame kontekste.
Dar pavasarį, balandžio mėnesį, vyko konferenciją „Žiemgalos tyrinėjimai“. Tądien „Žiemgalos“ muziejuje, kažkada žydams priklausiusiame pastate, įžvalgomis dalinosi daug istorikų ir etnografų, kultūrologų, buvo atidaryta ir kraštiečio Adolio Jono Krištopaičio jubiliejinė tapybos paroda bei Kęstučio Cibulio meninės odininkystės paroda.
Pagrindiniai renginiai vyko seniausiame miestelio pastate, Didžiojoje karčemoje, kažkada susijusiame su vietos bajorais, vėliau priklaususiame žydams, buvo įteikti ir apdovanojimai „Žiemgalos krašto garbė“.
Kraštiečių iniciatyva taip buvo pagerbti 6 asmenys: buvusi ilgametė Žeimelio pagrindinės mokyklos mokytoja Emilija Bumblienė; iš šio miestelio kilusi Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro specialistė mokslininkė Auksė Noreikaitė; Šiaulių dramos teatro aktorius Severinas Norgaila; kraštietis auksarankis, senosios technikos muziejaus kūrėjas Juozas Grigaliūnas; buvęs Žeimelio mokyklos fizikos mokytojas Saulius Žilinskas; žurnalistė redaktorė ir leidėja Audronė Škiudaitė-Girininkienė.
Atgaivinti atlaidai
Anksčiau miestelis labiau šventė Jonines, o šiemet, mažosios kultūros sostinės metų proga, bendruomenė nutarė atgaivinti titulinius šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidus.
„Kai praėjusiais metais pradėjau aptarnauti Žeimelio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios parapiją, žmonės sakė, kad Petrinės miestelyje yra eilinis sekmadienis. Sukosi mintis: „Ne, taip neturi būti“. Tačiau pernai per Petrines bažnyčioje tikrai labai nedaug žmonių susirinko. Šiemet – kas kita. Todėl esu labai laimingas, dėkingas parapijiečiams, Žeimelio bendruomenės pirmininkei ir aktyvistams. Viliuosi, kad kitais metais dar „ūgtelsime“, – sakė klebonas Raimundas Šnapštys, šioje parapijoje klebonaujantis antrus metus.
Susirinko apie 150 žmonių. Po mišių vyko koncertas ir piknikas prie bažnyčios, šventei Žeimelio žvejų klubo „Beržtalis“ atstovai privirė katilus skanios žuvienės.
“Norėjome, kad žmonės po šv. mišių bažnyčioje neskubėtų skirstytis namo, o pabendrautų, pabūtų kartu, pasikalbėtų. Pavyko. Ir oras mums buvo palankus“, – sakė Žeimelio bendruomenės pirmininkė.
Pagrindinė šventė – sužydus jurginams
Žeimelio gyventojai mėgsta jurginus, miestelyje pirmą rugsėjo savaitgalį vyksta tradicinė jurginų šventė. 525-ojo gimtadienio minėjimas taip pat vyks miestelyje šurmuliuojant jurginų šventei „Pražydo jurginai Žeimely“, rugsėjo 6 dieną. Šią šventę vainikuos operos dainininkų, Šiaulių miesto simfoninio orkestro koncertas miestelio liuteronų evangelikų bažnyčioje. Koncerte skambės ir daug tuometiniame Žeimelio valsčiuje gimusio kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno kūrinių. Taip pat vyks įvairios parodos, naktišokiai.
Žeimelį garsina ir pasaulyje žymios asmenybės. Teodoras fon Grotusas – pirmasis Lietuvos fizikochemikas, kurio atradimais rėmėsi pats Einšteinas. Technikos muziejuje, įkurtame liuteronų evangelikų bažnyčios klebonijoje, yra ir mažutė Grotuso laboratorija, supažindinti visuomenę su mokslininko atradimais.
Žeimelyje gyveno ir liuteronų kunigas Gothardas Frydrichas Štenderis, viena iškiliausių Latvijos asmenybių, sukūręs pirmąją latvių gramatiką, jam miestelyje pastatytas paminklas.
„Latviai jį Ypač labai vertina, gerbia, o mes jį lyginam su mūsų K. Donelaičiu. Nes buvo Donelaičio amžininkas ir taip pat rašė, buvo visuomenininkas, labai įvairiapusis kūrėjas“, – teigė D.Skrupskelytė.
