Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aktorė Regina Arbačiauskaitė: noriu didžiuotis iškiliomis mūsų tautos moterimis

Regina Arbačiauskaitė
Lietuvos teatro sąjungos nuotr. / Regina Arbačiauskaitė
Šaltinis: 15min
0
A A

Balandžio 23 d., pirmadienį, 18 val. Lietuvos teatro sąjungoje įvyks teatro ir kino aktorės Reginos Arbačiauskaitės kūrybos vakaras. Jo metu žinoma aktorė pristatys monospektaklį pagal Roko Flicko istorinius monologus apie Lietuvos moteris „Karalienė Morta“. Spektaklio režisierius Algimantas Armonas, kompozitorius Gintaras Kizevičius.

Papasakokite, kaip gimė istorinio spektaklio apie karalienę Mortą idėja?

Per savo kūrybinę biografiją vaidinau įvairias moteris. Jų priskaičiuočiau ne taip ir mažai. Ir toliau godžiai  ieškau  vaidmens,  skaitydama  romaną, pjesę, žiūrėdama spektaklį ar filmą. Karalienės Mortos vaidmuo užgimė namuose, diskutuojant su savo vyru apie Lietuvos istorinę praeitį, ypač  apie  mūsų tautos žymias asmenybes – moteris, jų vaidmenį valstybės gyvenime.

Įsitikinome, kad net ir senovės baltų lietuvių visuomenėje būta iškilių moterų. Vyrui kilo  sumanymas  parašyti  istorinę  tiesą  apie  karalienę  Mortą, kunigaikštienę  Oną (Vytautienę) ir  V. Kudirkos mylimąją Valeriją. Šios moterys stovėjo šalia savo vyrų – iškilių asmenybių – sunkiausiais  lietuvių tautos istorijos periodais. Ir neteisinga būtų manyti, kad nedarė jiems vienokios ar kitokios  įtakos. Taip ir atsirado ši vieno veiksmo, trijų paveikslų istorinė drama. Ji buvo parašyta, sutinkant  Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį.

Kokia Jūsų kuriama karalienė?

Mortos tragizmas slypi begalinėje meilėje savo tautai ir tikėjime vyro, karaliaus Mindaugo kuriama  Lietuvos valstybe ir tuo pačiu nusivylimas matant pražūtingą savųjų nesantaiką. Morta gyveno labai  sudėtingu Lietuvai laikotarpiu. Tai XIII a. vid. centralizuotos  Lietuvos  valstybės  kūrimosi epocha. Šalies viduje ir veikiant išorės faktoriams, vyko sąmokslas, pagaliau ir Mindaugas, ne taip seniai  priėmęs krikštą, atvirai stojo į kovą prieš ordiną. Štai tokiomis aplinkybėmis Morta reiškėsi kaip  karalienė ir Mindaugo bendražygė, dalyvaujanti valstybės politiniame gyvenime, patarianti ir  turinti savo nuomonę.

Kronikininkai, minėdami to  meto įvykius ir karaliaus Mindaugo veiklą, neapeidavo ir karalienės  Mortos  vaidmens. Gal per daug nukrypau į istoriją, bet tik todėl, kad šiek tiek stebina nenoras  pasididžiuoti savo tautos iškiliomis moterimis. Nesuklysiu pasakiusi, kad karalienė Morta verta   įamžinimo ne tik literatūroje, kine, dailėje, teatro veikaluose. Ji verta įamžinančio paminklo  senojoje sostinėje, Vilniuje.

Kaip manote, kodėl šiandienos Lietuvos scenoje reta lietuvių autorių dramaturgijos?

Reikia manyti, kad daroma viskas, kas mūsų jėgoms. Skatinami įvairiais konkursais jaunieji  dramaturgai gyvena savo laiko temomis. Džiugu, kad yra lietuviškos dramaturgijos festivalis  „Versmė“. Kita vertus, jei rašančius domina valstybės interesų, tautos savasties, jos išlikimo  klausimai, dar turi atsirasti režisierius, aktoriai, kuriuos tai jaudintų. Sukrečiantys spektakliai kaip ir  knygos ar kiti kūriniai negimsta kasdien. Kaip ne kasdien įvyksta sukrečiantys įvykiai. Tai turi  susikaupti, labai jau įsiskaudėti. Belieka laukti savojo Šekspyro...

Keliais žodžiais, ko gali tikėtis žiūrovai Jūsų monospektaklyje?

Į šį literatūrinį sumanymą nežiūriu vien kaip į galimybę užpildyti savo kaip aktorės kūrybinę tuštumą. Tiesiog jaučiu poreikį rimto ir nuoširdaus aktorinio kalbėjimo. Labai tikiuosi jis bus įdomus žiūrovams.
       
Spektaklio vieta – Teatro g. 8, Vilniuje.
Įėjimas nemokamas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą