Bokso ringas – gyvenimo metafora
Teko pasukti galvą, ieškant tiksliausio lietuviško žodžio latviškam pjesės pavadinimui „Bračkas“, kurią R.Vaivars pastatė Naujajame Rygos teatre 2009 metais.
„Broliukai, brolyčiai ar brolija – skambėjo nepakankamai išraiškingai ir neprilygo rusiškajam „bratva“, kuris pagal emocinį krūvį būtų tiksliausias“, – sako pjesės autorius ir režisierius R.Vaivars, pasirinkęs lietuviško žargono žodį „Bičai“ ir sulietuvinęs kai kurias pjesės detales.
Kas tie „bičai“? Tai keturi broliai Bratkai (latviškame variante – Burtanai) – Andrius, Aivaras, Romas ir Paulius, gimę ir užaugę kaime, gerbiantys tėvo požiūrį, kad gyventi reikia ten, kur gimei. Kai vienas brolių spjauna į tėvo priesakus ir persikelia į miestą, po tėvo mirties jam įkandin nusprendžia kraustytis ir kiti. Į miestą – jaunystės svajonių žemę – veržiasi ir motina, kuri gyvendama kaime jautėsi prislėgta, nerealizavusi savęs kaip moters.
Mieste brolių Bratkų tarpusavio santykiai persikelia į ringą. Aistros užverda, iš pirmo žvilgsnio paprasta šeimos istorija tampa intriguojanti.
„Pats treniruodamasis supratau, kas nutinka, kai nejauti kovinio pykčio, atrodo, tik giniesi, bet staiga atskleidi priešininko silpnąsias puses, į kurias imi ir pataikai. Taip ir gyvenime: jei pats sau kažko neišsiaiškini, pajunti, kad kitas užčiuopė tavo silpnybę ir sulauki smūgio į skausmingiausią vietą... – tikino režisierius R.Vaivars. – Galima išvesti paralelę su santykiais šeimoje. Ji nesuyra per vieną dieną. Tačiau kai patys artimiausieji, puikiai žinodami tavo silpnąsias vietas, vis smūgiuoja į jas ir smūgiuoja... Tu atsakai tuo pačiu. Jei nė vienas neieško išeities ir niekas nepasako „stop“ – procesas tampa nesustabdomas...“
Ar gyvenimas mieste atneš tą laimę, kurios taip tikėjosi Bratkų šeima? Ar laimė priklauso nuo vietos, kur gyveni? Kur žmogus turėtų tos laimės ieškoti? Šiuos klausimus siūloma pasvarstyti aktoriams ir žiūrovui.
Ne tik repeticijos, bet ir treniruotės
„Šaunu, kad Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras (vienintelis Lietuvoje!) taip nuosekliai bendrauja su latvių rašytojais ir režisieriais. Kaip vertėjai, man didžiausias iššūkis buvo susidoroti su gausiu žargonu, „žemųjų sluoksnių“ leksika. Pjesė atvėrė opias socialinės tikrovės atodangas. Bokso ringas yra gyvenimo metafora, bet ringe kova vyksta pagal taisykles, o gyvenime viskas klostosi dramatiškiau, iš buitinės kasdienybės išauga kone į pietietiškų aistrų dramas – meilės trikampis, kerštas, žmogžudystė...“ – prisipažįsta pjesės vertėja Laura Laurušaitė.
Spektakliui scenografiją kūrė Aigars Ozolinš, kostiumus ir scenos judesį – Anta Priedite – jauni, bet jau spėję išgarsėti kaimyninės valstybės menininkai.
Pjesė „Bičai“ – puiki galimybė atsiskleisti scenos grandams ir jauniesiems teatro aktoriams, kurie be repeticijų dar lankė ir bokso treniruotes. Spektaklyje vaidina Evaldas Stokė, Gintautas Žiogas, Jonas Čepulis, Marius Cemnickas, Raimonda Kimbraitė ir Toma Razmislavičiūtė, Vidmantas Fijalkauskas, Albinas Kėleris, Regina Kairytė ir jaunieji boksininkai.
Spektaklio premjera birželio 10 dieną 12 ir 17 val.