Sekite 15min Google
Kūno temperatūrai pasiekus 37 laipsnius žmogus pradeda jaustis lyg nesavas. Kartais tai fizinė organizmo reakcija, kartais – emocinė. Termometre ši riba pažymėta ryškiai raudona linija, kurią peržengti intuityviai pavojinga. Tai žmogaus kūno temperatūros riba, ties kuria baigiasi komforto zona. Šią ribą tyrinės keturi režisieriai, naujame sezone pristatantys keturias premjeras.
Tai Milda Mičiulytė, Arvydas Lebeliūnas, Jonas Tertelis ir rumunų režisierė Catinca Drăgănescu, dažnas veidas Europos tarptautiniuose festivaliuose. M. Mičiulytės spektaklio pagal Jurgos Ivanauskaitės romaną „Ragana ir lietus“ premjera – jau spalio 2, 3 d.
Ar teatras ir žmogaus kūno bei emocinė temperatūra yra susiję? Ar spektaklis turi priversti publiką išeiti iš komforto zonos? O galbūt kaip tik privalo sukurti steriliai saugią ir komfortišką aplinką? Ar emocionaliai ribinėse scenose aktoriaus temperatūra gali būti artima karštinei? O žiūrovo? Galiausiai, ar teatras gali ne tik pamatuoti, bet ir pakelti ar „numušti“ žmogaus emocinę temperatūrą? Tai klausimai, į kuriuos Alytaus miesto teatras kartu su žiūrovais bandys atsakyti 37-ajame sezone.
Pirmoji premjera – pagal kultinį Jurgos Ivanauskaitės romaną „Ragana ir lietus“
Jurgos Ivanauskaitės romanas „Ragana ir lietus“, dienos šviesą išvydęs nepriklausomybės pradžioje, buvo uždraustas vos tik išleidus ir iš karto tapo naujos laisvės simboliu Lietuvoje. Šiandien jis ateina į Alytaus miesto teatro sceną – jau nebe toks šokiruojantis, tačiau ne ką mažiau atviras, jautrus ir deginantis iki pat sielos gelmių.
Spektaklį „Ragana ir lietus“ stato Milda Mičiulytė. Režisierei tai jau antrasis pastatymas Alytaus miesto teatre. Prieš porą metų ji sukūrė muzikinę „Baltaragio malūno“ interpretaciją, tapusią vienu lankomiausių spektaklių teatre. „Raganos ir lietaus“ remjera – jau spalio 2, 3 d.
„Kuriant spektaklius mane pirmiausia patraukia gera literatūra. Taip atsitiko ir su Jurgos Ivanauskaitės „Ragana ir lietumi“. Tai yra kompleksiškas kūrinys, kurį galima keletu sluoksnių perteikti ant scenos. Ji rašo labai vizualiai, jos tekstuose svarbūs ne tik įvykiai, bet ir atmosfera, sapniški vaizdai, simboliai. Tokia yra ir mano teatro kalba“, – pasakoja režisierė M.Mičiulytė.
Prieš Kalėdas – premjera ne tik mažiesiems žiūrovams
Žiemą Alytaus miesto teatras pasitiks pristatydamas premjerą mažiesiems žiūrovams. Šį kartą – tai spektaklis pagal žymaus lenkų rašytojo, gydytojo, pedagogo, vaikų teisių gynėjo Janušo Korčako romaną „Karalius Motiejukas Pirmasis“, kurį režisuoja Arvydas Lebeliūnas. Premjera – gruodžio 12 d.
Pagrindinis spektaklio veikėjas Motiejukas netikėtai tampa karaliumi. Jis dar yra vaikas, nelabai supranta, kaip veikia valstybė, politika ir valdžia, tačiau greitai pamato vieną dalyką: suaugusieji sprendžia viską už vaikus. Motiejukas nusprendžia reformuoti valstybę. Jis siekia, kad vaikai turėtų daugiau teisių ir įtakos, bando pakeisti valstybės valdymą ir sukurti vaikams geresnį gyvenimą.
Spektaklyje „Karalius Motiejukas Pirmasis“ keliamas klausimas šiandien aktualus ne tik vaikams, bet ir kiekvienam iš mūsų: kodėl suaugusieji, kurie moka valdyti valstybę, taip dažnai nesugeba sukurti teisingo pasaulio?
Spektaklio „Broliai ir seserys“ testas kitoje jutiminėje temperatūroje
Kaip kinta teatro temperatūra pakeitus aplinką? Alytaus miesto teatro aktoriai tai pajus jau greitai. Spalio mėnesį režisieriaus Kirilo Glušajevo spektaklis „Broliai ir seserys“ pagal Dmitrijaus Boguslavskio pjesę bus pristatytas tarptautiniame festivalyje „Kierunek Wschód“ Balstogėje (Lenkija).
„Kierunek Wschód“ – tai jau dešimtą kartą rengiamas festivalis. Kasmet čia pristatomi ryškiausi rytų Europos šalių teatrų pastatymai. Šių metų programoje – trupės iš Lenkijos, Armėnijos, Gruzijos, Šiaurės Makedonijos, Lietuvos, taip pat svetur gyvenantys ir kuriantys baltarusių menininkai.
„Broliai ir seserys“ – jau ketvirtas Alytaus miesto teatro spektaklis, pristatomas šio festivalio programoje. Anksčiau čia pristatyti spektakliai „Marytė“ (rež. Stas Zhirkov), „Viešbutis renesansas“ (rež. Matteo Spiazzi) ir „(Ne)vaikų žaidimai“ (rež. Albertas Vidžiūnas).
Jaunatviškai nepastovi Šekspyro sonetų temperatūra ir sprogstamai karšta „Antigonė“
Balandžio mėnesį publikos lauks trečioji sezono premjera. Tai spektaklis „154 Šekspyro melai“, sukurtas atsispiriant nuo Šekspyro sonetų ir kūrybinių dirbtuvių su Alytaus moksleiviais. Režisierius Jonas Tertelis kartu su teatro aktoriais ir miesto moksleiviais užsidarys teatrinėje laboratorijoje, kurioje pamėgins pajusti, kaip keitėsi Šekspyro ir jo sonetų temperatūra per pastaruosius 400 metų ir kaip ji keičiasi „įliejant“ karšto jaunatviško šiandienos kraujo.
Jonas Tertelis – režisierius, baigęs kino režisūrą, bet teatre kuriantis dokumentinus ir bendrakūra paremtus scenos meno kūrinius. Šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno doktorantūros studijose tyrinėja, kaip jautriai perteikti scenoje traumas, asmeninę ir kolektyvinę atmintį, ieško kaip prisiminti tai, ko nepatyrė ir kaip tai atpažinti savo aplinkoje.
Sezoną užbaigs rumunų režisierės Catinca Drăgănescu spektaklis „Antigonė“ pagal antikinę Sofoklio pjesę, šiandien tapusią kaip niekad aktualia. Tai spektaklis apie vidinės tiesos ir galios konfliktą. Valdžios sprendimai ir priimami įstatymai staiga ima prieštarauti moralės ir žmogiškumo normoms. Antigonė stoja tam skersai kelio. Pasipriešinimas netiesai ir galios demonstravimui – visa tai matome šių dienų Lietuvos kultūros, politikos ir sporto pasaulyje. Pilietinį judėjimą „Kultūros asamblėja“ inicijavusios kultūros lauko atstovės apskritai yra šių dienų Antigonės – drąsios, nebijančios sakyti tiesą ir kovoti iki galo, kad ir kiek tam reiktų laiko ir pastangų.
C.Drăgănescu yra neabejotinai viena ryškiausių režisierių, kūrusių Alytaus miesto teatre. Jos biografijoje – daugiau kaip 40 spektaklių, instaliacijų ir performatyvių projektų, sukurtų įvairiose Europos šalyse. Režisierės spektakliai pristatyti festivaliuose JAV, Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Čekijoje, Lenkijoje ir kitur. 2026 m. ji nominuota UNITER, prestižiniam Rumunijos teatro apdovanojimui. Spektakliuose C.Drăgănescu nuolat laiko ranką ant socialinių ir politinių aktualijų pulso. Jos kuriamas teatras ne tik pasakoja istoriją, bet ir įtraukia žiūrovą į keliamų klausimų svarstymą. Premjera Alytuje – birželio mėnesį.
Taigi, 37-ajame sezone Alytaus miesto teatro žiūrovų lauks keturios premjeros, kurios savo teatrine temperatūra koreguos kiekvieno iš mūsų emocinę temperatūrą. Kartais į teatrą ateisime karščiuodami, tačiau jau po dešimties minučių sėdėsime žiūrovų vietose nurimę, lyg gavę tabletę teatrinio paracetamolio. Kartais ateisime abejingai šalti, bet pakaks vos keleto paveikių scenų, kad mūsų temperatūra pakiltų ir išpiltų prakaitas. Kartais „užsikrėsime“ karštine nuo aktorių ir degsime kartu iki pat finalinės scenos. O kartais spektaklyje patirti išgyvenimai taip pakels temperatūrą, jog neužmigsime visą naktį – reikia ir tokių vakarų teatre.