Pilnutėlėje šurmuliuojančioje salėje Egle, jos broliais bei pačiu užkerėtuoju žalčiu Žilvinu tapo „Keistuolių teatro“ aktoriai, sceną pavertę ir pajūrio krantu, ir paslaptingąja jūros karalyste, o vaikus stebinę akrobatų vertais triukais, nepažįstamos kalbos paslaptimis bei liaudies dainų motyvais paremtomis dainomis.
Tapti tikrų tikriausiais spektaklio dalyviais turėjo progą ir patys žiūrovai – Žilvino bičiuliu ir patikėtiniu Jūriniu virtęs aktorius Gabrielius Zapalskis vaikus mokė Eglės broliams ir seseriai nesuprantamos vandenų gyventojų kalbos, o nuo kėdžių pakilti ir vestuvių puotos šokį drauge su aktoriais sušokti pakviesti mažieji teatro svečiai bei suaugusieji mielai prisijungė prie linksmybių. Į scenoje besiskleidžiantį pasakojimą apie žaltį pamilusią seno žvejo dukrą Eglę, krante palikusią brolius ir seserį bei paskui mylimąjį iškeliavusią į užkerėtą jūrų karalystę, spektaklio metu įsiterpia interaktyvaus bendravimo su mažaisiais žiūrovais elementai, leidžiantys vaikams patiems pasijusti stebuklingos istorijos dalimi.
Režisierės E.Kižaitės ir jaunų, muzikalių „Keistuolių teatro“ aktorių bendras darbas Eglės žalčių karalienės istoriją prikelia atsisakant tamsiausių lietuvių liaudies pasakos elementų ir scenoje kuriant jautrią, šviesią ir daugiaprasmę meilės bei draugystės istoriją. Į pagalbą pasitelkę subtilią, fantaziją žadinančią scenografiją ir iš virvių pintas pasakos veikėjus vaizduojančias lėles aktoriai kuria vietomis juoku pratrūkti verčiančią, vietomis – širdį suspaudžiančią istoriją, kurioje be menkiausios sausos didaktikos užuominos nejuntamai atsiskleidžia užkoduotos vertybės, išdavystės kartėlis, nepikta pajuoka iš godumo ir garbėtroškiškumo bei nuoširdi, kliūčių nebijanti meilė. Šitaip spektaklis, nors ir skirtas patiems jauniausiems teatro mylėtojams, su šypsena susimąstyti pakviečia ir jų tėvelius bei mokytojus.
Už lango vis aršiau spaudžiant šaltukui sugužėti į teatro salę ir drauge su Egle pašokinėti per bangas „Keistuolių teatras“ kviečia ir su šia pasaka jau augančius, ir dar nė karto jos negirdėjusius vaikus, o artėjant didžiausių stebuklų metui – Kalėdoms – „Eglė žalčių karalienė“ mažiesiems ar jau gerokai ūgtelėjusiems primena apie pačius didžiausius kasdienybės stebuklus – meilę, draugystę bei ištikimybę.
