Žiūrovai gaus bevieles ausines su pulteliais, o vertėjai iš VU Kauno fakulteto komentuos veiksmą scenoje: vaizdo vertimas kalba ir vadinamas garsiniu vaizdavimu. Renginyje dalyvaus ir 22 šio fakulteto bakalauro studentai, studijuojantys audiovizualinio vertimo specialybę, drauge su specialybės dėstytoja dr. Laura Niedzviegiene. Ši studentų grupė, nagrinėdama spektaklio vaizdo įrašą, ir parengė garsinį spektaklio aprašymą, kurį skaityti bus patikėta vienai vertėjai.
Prieš spektaklį žiūrovai bus pakviesti susipažinti su jame vaidinančiais aktoriais ir jų kuriamais veikėjais, pabendravę įsimins jų balsus. Taip pat galės prisiliesti prie spektaklio aksesuarų ir dekoracijų.
Spektaklis „Tėvas“ 2016 metais buvo apdovanotas dviem Auksiniais scenos kryžiais: Darius Meškauskas jį gavo už rotmistro Augusto vaidmenį, o Karolina Kontenytė – už nepagrindinį Bertos vaidmenį; jis pelnė daugiausia apdovanojimų VII Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje – Darius Meškauskas ir Aldona Bendoriūtė (spektaklyje rotmistro žmona Laura) išrinkti geriausiais aktoriais, Karolina geriausia jauna aktore, o Mara Kimelė geriausia režisiere.
Šį projektą inicijavo ir bendradarbiaudama su teatrais vykdo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Pasak LASS kultūros projektų vadovės Linos Puodžiūnienės, spektaklių rodymo su garsiniu vaizdavimu projektas pradėtas 2012 m., o poreikis ir susidomėjimas kasmet auga: pirmąjį spektaklį žiūrėjo 40 žmonių, 2016 m. spektaklį Panevėžyje žiūrėjo virš 80 aklųjų, šiemet į Klaipėdą atvyks 300 žiūrovų, o norinčiųjų buvo dar daugiau. Spektaklis „Tėvas“ dešimtas šiame projekte (jo dalyviai jau matė Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Kauno dramos teatro – kuris vienintelis šalyje turi šiam vertimui reikalingą įrangą, Oskaro Koršunovo teatro, E. Nekrošiaus režisuotų spektaklių). Organizatoriai stengiasi, kad žiūrovai susipažintų su įvairių režisierių kūryba. Garsinio vaizdavimo vertėjus ruošianti Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoja daktarė Laura Niedzviegienė pasakojo, kad užsienyje garsinis vaizdavimas kultūros renginiuose jau yra įprasta praktika, o Lietuvoje šiai sričiai labai trūksta kultūros institucijų dėmesio: spektaklių, filmų garsinio vaizdavimo poreikis yra didelis, plati ir susidomėjusi auditorija, bet sąlygos tam sudaromos itin retai. Ji džiaugėsi, kad net 300 žmonių iš įvairių Lietuvos miestų susirengė į kelionę, norėdami pamatyti spektaklį Klaipėdoje.
Teatras drauge su projekto iniciatoriais džiaugiasi galėdamas priimti ypatingų poreikių turinčius žiūrovus ir suteikti jiems galimybę pažinti spektaklį.
