Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 17d. 13:22

Klaipėdoje įvyks spektaklio pagal Caravaggio kūrybą premjera – tai pirmasis kompozitoriaus vizitas Lietuvoje

Caravaggio paveikslas, vaizduojantis Jėzų su mokiniais Emause
en.wikipedia.org nuotr. / Caravaggio paveikslas, vaizduojantis Jėzų su mokiniais Emause
Kompozitorius Łukaszas Wójcikas į Klaipėdos dramos teatrą atvyko kurti muzikos Agatos Dudos-Gracz spektakliui „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. Su šia režisiere jis bendradarbiauja jau daugiau nei dešimtmetį, pirmą kartą su ja dirbo kaip aktorius, ilgainiui daugiausia kaip kompozitorius, „gyvenime labai retai pasitaiko sutikti žmogų, su kuriuo taip sutampa dažniai – turi panašų jautrumą, skonį, nori savo kūryba kalbėti tuos pačius dalykus, ieškai būdo, kaip per meną stebėti pasaulį“, – kalbėjo Ł.Wójcikas.

Tai – pirmas Ł.Wójciko vizitas Lietuvoje ir pirmas kartas, kai čia dirba. Kompozitorių įvairūs projektai dažnai suveda su tarptautinėmis komandomis, kaip aktorius ir vokalistas jis dirba su Lenkijoje garsiu „Song of the Goat“ teatru, kuria muziką ne tik teatro spektakliams, bet ir televizijos, kino projektams. Save apibūdina ne tik kaip kompozitorių, bet ir garso prodiuserį bei aktorių.

Klaipėdoje kuriamam spektakliui muzika šiuo metu jau paruošta, „mano principas, kad muziką reikia turėti mėnuo prieš premjerą. Aktoriams labai svarbu priprasti prie muzikos, jos spalvos. Muzika padeda jiems išlaisvinti emocijas, tad aktoriai turi turėti laiko ją absorbuoti, pajausti“, – pasakojo kompozitorius.

Caravaggio buvo genijus, bet jis taip pat buvo sunkus žmogus.

Ł.Wójcikas pasakojo, kad kūrybos proceso pradžioje nemažai dėmesio skyrė genialumo temai, „su režisiere daug kalbėjomės, kokia yra kūrybos proceso esmė, ką reiškia būti menininku, genialiu menininku. Caravaggio buvo genijus, bet jis taip pat buvo sunkus žmogus. Skirtumo tarp genialumo ir niekšybės temą jau svarstėme prieš porą metų Poznanėje kurdami „Hamletą“. Man tai yra labai įdomu. Pirmiausia kalbėjomės apie paveikslus, kas juose vaizduojama, kokios spalvos naudojamos, vėliau kalbėjom apie muziką – ką norėtume girdėti“.

Kemel photography nuotr./ Łukasz Wójcik į Klaipėdos dramos teatrą atvyko kurti muzikos Agatos Dudos-Gracz spektakliui
Kemel photography nuotr./ Łukasz Wójcik į Klaipėdos dramos teatrą atvyko kurti muzikos Agatos Dudos-Gracz spektakliui

Kompozitorius minėjo, kad nors iš pradžių galvota apie baroko muziką, tų laikų harmonijas, melodijas ir instrumentus, galiausiai pasirinkta likti dabar gyvenamame laikmetyje, „mes gyvename dabar, nereikia pilnai grįžti į baroką. Reikiamą nuotaiką galime pasiekti savo laiko priemonėmis. Spektaklio muziką vadinčiau klasikine, su šiuolaikinėmis harmonijomis. Pavyzdžiui, aišku, kad sunkusis metalas netinka mūsų pasakojamai istorijai. Jutau, kad tai turi būti labiau orkestrinė muzika“, – apibūdino Ł.Wójcikas.

Ł.Wójcikas pasakojo, kad jame vietą rado ir jį sužavėjusios lietuviškos sutartinės.

Tarptautiniame kūrybiniame procese ir muzikinė spektaklio plotmė yra tarptautinė – Ł.Wójcikas pasakojo, kad jame vietą rado ir jį sužavėjusios lietuviškos sutartinės. „Jos įspūdingos. Kai keliauju visada domiuosi vietiniais instrumentais, muzikos kultūra. Išgirdęs sutartines iškart žinojau, kad jas panaudosiu. Sutartinės nesusiję su Italija ar baroku, bet spektaklį apie Caravaggio darome Lietuvoje, esame laisvi tyrinėti ir atrasti, būti apžavėti ir įkvėpti.“

Į spektaklio muzikinę dermę įsiliejo ir Lenkijoje, Cešyno katedroje įrašytas vargonų skambesys, „prieš pusantro mėnesio supratau, kad spektaklyje reikia vargonų garso, šis instrumentas Caravaggio gyvenimo laikotarpiu buvo labai svarbus. Vargonų gausmas yra didingas – rezonuojantis visame klausytojo kūne. Taigi, susipakavau mikrofonus ir nuvykau į Cešyną“.

Pasak muziko, šioje katedroje esantys vargonai vieni geriausių Lenkijoje, be to, katedra ką tik po rekonstrukcijos, „šiuo metu vargonai puikiai suderinti, tai labai svarbu kuriant muziką, kur jie bus derinami su kitais instrumentais“. Vargonais grojo jų muzikos virtuozas – Wojciechas Wantulokas.

Kemel photography nuotr./Repeticija Klaipėdos dramos teatre
Kemel photography nuotr./Repeticija Klaipėdos dramos teatre

Ieškodamas įkvėpimo Ł.Wójcikas daug klausėsi bažnytinės muzikos, kartvelų chorinio polifoninio dainavimo kaip ir grigališkojo choralo, bet pagrindinis atspirties taškas jam visada yra pati pjesė, „perskaitęs ją pradėjau mėginti versti į muzikos kalbą scenas ir jose išreiškiamas emocijas. Viskas vystėsi natūraliai – jutau, kad štai čia reikia valtornos, čia fleitos, styginių, fortepijono. Kūrybos procesas yra labai gražus – atsirenki instrumentus, tyrinėji jų skambesį – kažkas tinka, kažkas ne“, – apibendrino pašnekovas.

Bažnytinė muzika kompozitoriaus ausyse skambėjo neatsitiktinai – to meto pasaulyje tikėjimas buvo neįtikėtinai svarbus, o bažnyčios tarnai – tarp įtakingiausių žmonių:

„A.Duda-Gracz geba labai talentingai padėti pajusti laikmečio dvasią. Pradėję dirbti daug kalbėjome apie Caravaggio Italiją, bandėme rasti ryšį su to meto žmonėmis, juk finale stengiamės tam tikra prasme atkurti paveikslus, bet jau per užuominas į juos. Dėl to mums buvo svarbu suprasti, kaip Romos katalikų bažnyčia įkvėpė žmones, kaip jos galia smelkė visas gyvenimo sritis, kaip kardinolai ir popiežiai valdė to meto pasaulį“.

Visi įrašinėjamos spektaklio muzikos atlikėjai ir kūrėjai buvo lenkų muzikai, pavyzdžiui, fortepijonu ir klavesinu grojęs Leszekas Możdżeras yra gerai žinomas atlikėjas, Lenkijoje ir pasaulyje pelnęs ne vieną apdovanojimą. Ł.Wójcikas jį vadino savo mentoriumi. Net įrašinėjant muziką kompozitorius stengėsi neprarasti ryšio su Caravaggio kūriniais: „Kiekvienas muzikantas prieš grodamas susipažino su paveikslais. Stengėmės juos atliepti: neįtikėtiną Caravaggio jautrumą, jo meilę ir gebėjimą vaizduoti žmones tokius, kokie jie yra ir jo epochos šiurkštumą“, – sakė Ł.Wójcikas.

„Žiūrėdamas į Caravaggio paveikslus, per jo naudotą spalvų paletę jauti emocijas. Tas pats su muzika – išgirdus ją galima bandyti pajusti, pamatyti jos spalvą, – apie garso ir vaizdo ryšį kalbėjo kompozitorius, – Muzikos spalva yra tai, apie ką daug galvojau dirbdamas prie šio spektaklio ir buvau įsitikinęs, kad muzikos spalvų paletė tiesiog privalo atitikti Karavadžo spalvų paletę“.

Spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ premjera birželio 8–9 dienomis prasidės V tarptautinis teatro festivalis „TheAtrium“.

Spektaklio sukūrimo partneris Adomo Mickevičiaus institutas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Žiniasklaidai išplatintas pranešimas spaudai, publikuojamas be redakcijos įsikišimo rubrikoje „Pranešimai“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/