Su Alisa iš Stebuklų šalies viena ar kita forma esame susidūrę visi – žymusis matematiko, logikos profesoriaus Lewis Carroll kūrinys „Alisa Stebuklų šalyje“ per 160 gyvavimo metų įgavo pačias įvairiausias formas. Alisos istoriją pasakojo miuziklai, šiuolaikinės operos, spektakliai, filmai ir baleto pastatymai. Vaikiško sapno atpasakojimas šiame kūrinyje tampa dėmesį prikaustančiu, į fantazijų pasaulį nukeliančiu mitu, kurio simboliai prasmingai atsiskleidžia visų kartų atstovams.
Režisierius D.Girauldon sako, kad spektaklio „Būti Alisa“ tikslas nėra tapti tik dar viena nauja visame pasaulyje žinomos istorijos versija teatro scenoje. „Lewis Carroll kūryboje mane žavi jo sugebėjimas atspindėti sapną primenančią egzistenciją, kurti medžiagą, kaip sakė Šekspyras, iš kurios gaminami sapnai. Man įdomu tyrinėti subtilų atstumą, kuris egzistuoja tarp žodžių ir daugybės jų reikšmių. Šis prasmių žaismas atskleidžia intymiausias mūsų tiesas, kurios, kaip atspindžiai veidrodyje, kartais gali būti žiaurios, bet visada išlieka didingos“, – sako su KJT aktorių trupe pirmą kartą dirbantis prancūzas.
Dramaturginį spektaklio „Būti Alisa“ pagrindą sudarys L. Carroll kūrinių „Alisa Stebuklų šalyje“, „Alisa Veidrodžio karalystėje“ ir „Snarko medžioklė“ ištraukos, autoriaus laiškų fragmentai, poetiniai ir filosofiniai tekstai.„Kiekviena scena ir personažas, kiekvienas scenoje ištartas žodis atveria duris į paslapčių ir magijos pasaulį. Džiaugsmingame chaose, judančioje įdomybių skrynelėje, aktoriai, tarsi menininkai dirbtuvėse, priims sapnų persmelktos Alisos visatos iššūkius ir nuolatines metamorfozes“, – apie spektaklį pasakoja režisierius D. Girauldon.
Režisierius Didier Girauldon yra teatro ir operos režisierius, aktorius, prodiuseris ir pedagogas, daugiau nei du dešimtmečius dalyvaujantis tarptautiniuose projektuose Prancūzijoje, Anglijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ukrainoje, Čekijoje, Italijoje, Danijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Škotijoje ir Kanadoje. Kaip daugiadisciplininis menininkas jis tyrinėja kolektyvinę kūrybą, daugiausia dėmesio skirdamas judesio, teksto ir ritmiškumo dinamikai.
