Sekite 15min Google
Pirmoji LNDT sezono premjera – kroatų režisieriaus Oliverio Frljićiaus režisuota „Madam Bovari“ jau įvyko rugsėjo 16-17 dienomis. Lapkričio 19 d. naują Sofoklio tragedijos „Antigonė“ interpretaciją pristatys Kamilė Gudmonaitė. Antrąjį sezono pusmetį vasario 6 d. pradės Lietuvos nacionaliniame dramos teatre debiutuosianti režisierė Kotryna Siaurusaitytė su spektakliu „Baimė“ pagal Mohammad Attar kūrinį.
Kovo 13 d. spektaklį apie duomenų ir technologijų valdomą pasaulį pristatys režisierius Augustas Gornatkevičius, balandį – nauja Kristinos Steiblytės pjesė apie mišką „Sargas“ virs spektakliu Mažojoje salėje (režisierius Rokas Lažaunykas), o gegužės 29 d. sezoną užbaigs pirmasis spektaklis kūdikiams LNDT erdvėse „Pynių pynė“, kurią režisuos Birutė Banevičiūtė.
Pasak LNDT meno tarybos, būsimuose spektakliuose kūrėjų dėmesys krypsta ne tiek į esamojo laiko ženklus, kiek į tą patį, atsikartojantį, nenurimstantį žmogų ir jo prieštaringumą, mūsų visų prigimties ir lemties temas.
Sezono pristatymo renginyje, kurį moderavo dramaturgas, vienas iš LNDT meno tarybos narių Mindaugas Nastaravičius, įžvalgomis apie laiką dalinosi gamtos mokslų daktaras, etnologas prof. Libertas Klimka, istorikas doc. dr. Aurimas Švedas, fizikė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė, o sąsajų tarp laiko ir savųjų kūrinių ieškojo ir būsimų LNDT premjerų kūrėjai: „Madam Bovari“ aktorės Žygimantė Elena Jakštaitė ir Neringa Bulotaitė, režisieriai Kamilė Gudmonaitė, Augustas Gornatkevičius, Kotryna Siaurusaitytė, Birutė Banevičiūtė, dramaturgė Kristina Steiblytė ir LNDT meno tarybos pirmininkė Yana Ross.
Sezono pristatymo renginys buvo tiesiogiai transliuojamas LNDT Facebook paskyroje, įrašą peržiūrėti galima čia.
„Turbūt visi pastaraisiais metais kaip niekad įdėmiai stebime sociologų ir filosofų pastangą nusakyti, kas vyksta su mūsų laiku. Prieš penketą metų antraštėse mirgėjo išgąstis dėl technologijų pagreičio ir gilėjančio mūsų svetimumo vienas kitam, o šiandien visuomenės procesų vertintojai kelia klausimus, kodėl mūsų vizijas keičia nuovargis, kodėl taip ilgai statytose bendruomenių pilyse kyla vienatvės bokštai, kaip saugumo iliuzija akimirksniu virto grėsmės nuojauta. Kartais atrodo, kad esamasis laikas mus nubloškė į nuolatinę krizę.
Kartais atrodo, kad esamasis laikas mus nubloškė į nuolatinę krizę.
Pasakysiu atvirai – kiek pavargau nuo skambių antraščių ir intriguojančių šūkių. Tikiu, kad šiandieninėje tikrovėje taip jaučiasi ir mūsų teatro žiūrovas, tas reiklus ir atviras žmogus, sudėtingų klausimų turintis gerokai daugiau nei vienareikšmių atsakymų. Todėl 87-ąjį sezoną – „Virš esamojo laiko“ – kviečiu suprasti ne kaip vienadienį šūkį, o kaip kasdienę mūsų visų temą“, – sako LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis.
Susipažinkite su naująja LNDT meno taryba
11 asmenų LNDT meno taryba, priimanti sprendimus dėl spektaklių Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – naujiena tiek šiame teatre, tiek apskritai scenos meno lauke. Kviečiame artimiau susipažinti su LNDT meno tarybos nariais ir sužinoti, kodėl jie nusprendė imtis šios veiklos:
Yana Ross – režisierė, tarybos pirmininkė
Prisijungiau prie Meno tarybos, nes matau prasmę demokratizuoti valdžios poziciją – kuri istoriškai buvo sukurta pasitelkiant hierarchinį mechanizmą – ir tikiu, kad galima išmokti įsiklausyti į įvairiapusišką kūrybinių balsų spektrą. Noriu savo patirtį, įgytą vadovaujant Šveicarijos nacionaliniam teatrui su septynių režisierių grupe, pritaikyti platesniam LNDT menininkų ratui. Tikiuosi, kad sugebėsime išlikti atviri ir smalsūs.
Augustas Gornatkevičius – režisierius, LNDT trupės vadovas
Man svarbu, kad Lietuvos nacionaliniame dramos teatre tekėtų įvairių pasaulėžiūrų bei meninių krypčių versmės. Noriu matyti šį teatrą atvirą, girdintį įvairius balsus, randantį vietos ir klasikai, ir ryškiems šiandienos garsams. Repertuaro mozaika turėtų skatinti skirtingiausius žmones pamilti teatrą, o tada pravėrus žvilgsnį bandyti priimti ir sau neįprastas temas ar naujus požiūrio kampus. Teatras – kaip susitikimo ir įsiklausymo erdvė.
Tomas Juočys – kultūros viceministras
Šešiolika metų dirbau Klaipėdos dramos teatre, dešimt iš jų buvau teatro vadovas. Baigęs darbą teatre, tapau kultūros viceministru, atsakingu už profesionalųjį meną. Taip vėl sugrįžau į teatro aplinką – šįkart kaip LNDT Meno tarybos narys.
Džiaugiuosi šia galimybe, nes buvau pasiilgęs pokalbių ir diskusijų su teatralais, pokalbių apie teatrą ir tai, kas jame vyksta. Tikiuosi, kad mano sukaupta patirtis gali būti naudinga LNDT kolektyvui, o man pačiam bus įdomu iš arčiau matyti ir prisidėti prie teatro gyvenimo.
Mindaugas Nastaravičius – rašytojas, dramaturgas
Prie LNDT Meno tarybos prisijungiau kaip skaitytojas, kuriam įdomi ir Lietuvos literatūra. Esminė mano užduotis – padėti trupei ir spektaklių kūrėjams atsirinkti istorijas, lengva ranka neatmetant (dažniausiai net neskaičius) mūsų prozos ir dramaturgijos. Tad Meno taryboje veikiu tarsi Lietuvos literatūros agentas, siekiantis kiek plačiau atverti klasikinę ir šiuolaikinę mūsų autorių kūrybą – įtraukiantį pasakojimą, nebanalų siužetą, bendros atminties vardiklį, tiesiog gerą literatūrą.
Martynas Petrikas – teatrologas
Esu sukaupęs nemažą patirtį – ir kaip teatro žiūrovas, ir kaip tyrėjas. LNDT veiklą sistemingai stebiu jau bent tris dešimtmečius, aiškiai matau teatro stipriąsias ir vertingąsias savybes. Man svarbu, kad Lietuvos nacionaliniame dramos teatre būtų įdomu, todėl džiaugiuosi, kad galiu prisidėti siekiant šio tikslo.
Gediminas Rimeika – aktorius, režisierius
Prisijungiau prie Meno tarybos, nes tikiu, kad nacionalinis teatras turi būti vieta, kurioje jauni žmonės ne tik lankosi, bet ir jaučiasi laukiami, atpažįsta save bei savo laiką. Man svarbu, kad teatras išliktų atviras naujoms idėjoms, šiuolaikinėms temoms ir kūrėjams, kurie drįsta ieškoti kitokių pasakojimo būdų. Atstovauju kartai, kuri užaugo nuolatinio pokyčio sąlygomis, todėl man svarbus dialogas, įsiklausymas ir gebėjimas nebijoti permainų. Tikiu, kad Lietuvos nacionalinis dramos teatras gali būti vieta, kur susitinka skirtingos kartos, o jauno žmogaus balsas tampa ne išimtimi, bet neatsiejama teatro dabarties ir ateities dalimi.
Vytautas Rumšas – aktorius, režisierius
Režisieriaus spektaklio idėja visada suras žiūrovų. Į teatrą žmogus ateina su viltimi, kad jam padės, kad dar yra šviesos. Taip, jis šaukiasi pagalbos. Teatras turėtų būti tokia vieta pasauly, kur žmogaus ieškojimas atsakymo, neatrasto, nepajausto, ne tik stebintų jį atradimo džiaugsmu, bet ir sujudintų jo aptingusį protą bei jausmus. O tai pasiekiama per laiko patikrintą klasikinę ir brandžiąją šiuolaikinę dramaturgiją, kurioje išauga scenos asmenybės: aktoriai ir režisieriai.
Rasa Samuolytė – aktorė
Prie LNDT Meno tarybos prisijungiau, nes man tai yra galimybė iš arti stebėti teatro kūrimo procesą ir su komanda jame dalyvauti. Ir, aišku, tai nauja patirtis ir nauja atsakomybė būti atsakingai ne tik už savo kūrybą kaip trupės aktorei, bet ir už kitus teatrą formuojančius procesus.
Kristė Agota Savė – LNDT Meno vadybos ir dramaturgijos skyriaus vadovė
LNDT įsivaizduoju kaip laivą. Jis plaukia atviroje jūroje, o kad jis keliautų sklandžiai, neužplauktų ant seklumos arba ledkalnių, užtikrina daugybė žmonių. Būti Meno taryboje – savotiškas sinoptiko darbas, bandant atpažinti artėjančias audras, kintančius slėgius ir magnetinius laukus. Norisi dirbti su visa teatro bendruomene, kad tikslas, į kurį plaukiame, būtų aiškus, kad aplenktume kliūtis, o papuolę į audrą ar į nežinią – remtumėmės į ilgametę Lietuvos teatro tradiciją kaip į kompasą. Mes turime aukso fondą, bet kartu siekiame inovuoti, padaryti teatrą konkurencingą tarptautiniu mastu ir aktualų Lietuvos žiūrovui. Ne tik sostinėje, bet ir kituose miestuose ir miesteliuose.
Rasa Vasinauskaitė – teatro kritikė
Džiaugiuosi galėdama prisidėti prie šio teatro meninės vizijos kūrimo, būti prie pačios sezonų repertuaro formavimo pradžios. Tai nauja patirtis, kaip ir susitikimas su mūsų komandos nariais; mes labai skirtingi, bet mus vienija vienas tikslas – kad teatre atsirastų kuo įvairesnių meniškai vertingų spektaklių, sugrįžtų ir laiko patikrinti klasikiniai, ir mūsų autorių kūriniai, stiprėtų teatro ir jo auditorijų ryšys. Tam įpareigoja šio teatro istorija, gyvenama dabartis, žiūrovų lūkesčiai. LNDT Meno tarybą matau kaip tarpininkę, nes atstovaudami savo profesijoms mes esame ir patys jautriausi, ir reikliausi šio teatro žiūrovai.
Aistė Zabotkaitė – aktorė
Prie LNDT Meno tarybos prisijungiau, nes buvau aktorių trupės išrinkta būti viena iš keturių aktorių taryboje, atstovaujančių būtent trupės interesams. Matau Meno tarybą kaip naują struktūrą, kurios esmė nebėra asmeniniai interesai, vedantys veidai, kaip buvo iki šiol. Tai žmonės iš skirtingų sričių šiame teatre ar šalia jo, kurie ne tik atlieka patariamąją ar sprendimų priėmimo funkciją. Kiekvienas iš mūsų nori atnešti ką nors naujo, savo iniciatyva prisidėti prie naujos teatro dabarties kūrimo.
Šios tarybos tikslas yra sukurti sąlygas pačiam teatrui, visai jo bendruomenei save kurti ir formuoti. Man, kaip aktorei, labai svarbu atliepti trupę, išgirsti ir pamatyti, kaip šio teatro aktoriai, kurie jame dirba jau daug metų, mato teatro ateitį, suteikti erdvę kiekvienam kūrybiškai prisidėti ir kartu kurti meninę teatro viziją.
