Spektaklyje, kuris statomas pagal dramaturgo iš Čilės Juan Pablo Troncoso pjesę, pagrindinė herojė Blanša (aktorė Vitalija Mockevičiūtė) grįžta į nepakeliamai tvankią Lietuvą po nepavykusio gyvenimo vienoje iš didžiųjų Europos sostinių. Iš Berlyno ji grįžta nenoriai, slėpdama savo meninę nesėkmę. Jos progresyvios idėjos į gimtojo miesto sustingusį konservatyvų peizažą atsimuša kaip į sieną, įkūnytą jos mylimos sesers Stelos (aktorė Dalia Michelevičiūtė), kuri neseniai ištekėjo už Stenlio, dirbančio slaugos namuose (aktorius Algirdas Gradauskas).
Ambicingi pagrindinės herojės troškimai tapti garsia menininke neišsipildė, ji vėl – Rytų, ne Vakarų Europoje, ją slegia laikas, erzina senstantis kūnas ir nereikalingumo jausmas, o jos duktė (aktorė Augustė Ona Šimulynaitė) dar tik kuria savo svajones, ji nori būti garsia stand-up komike. Mergina laido juokus apie savo šeimą ir mamą, pašiepia kraštus, esančius dar ryčiau už Lietuvą.
Spektaklį „Geismas“, inspiruotą Tennessee Williamso „Geismų tramvajaus“, kuria režisierius, aktorius, vaidybos mokytojas ir „La Re-sentida“ įkūrėjas iš Čilės Marco Layera. Jo kūrybą, dirbdama Vokietijoje, pastebėjo Kamilė Gudmonaitė, viena iš buvusių LNDT meno vadovų, ir pakvietė atvykti kurti į Lietuvos nacionalinį dramos teatrą.
„Pažintis su Marco Layera prasidėjo man statant spektaklį Münchner Kammerspiele. Jo kūryboje matau retą šiandienos teatro savybę – gebėjimą vienu metu būti politiškai aštriam ir žmogiškai pažeidžiamam. Layeros teatras yra fiziškas, groteskiškas, svyruojantis tarp traumos ir humoro, jis kuria ne iliustruodamas, o fiziškai paveikdamas žiūrovą: per kūną, emocinę riziką, kolektyvinę energiją ir labai tikrą buvimą scenoje.
Tai režisierius, kuris teatrą supranta kaip gyvą susitikimą, kuriame žiūrovas negali likti neutralus. Lietuvai – tai galimai nauja teatro kalba, aktoriams – ne visai įprasti darbo metodai, o kultūriniu ir politiniu aspektu – itin įdomus Lietuvos ir Čilės dialogas. Pastarosios šalies mene itin gyvai reflektuojamos autoritarizmo, kolektyvinės traumos ir visuomenės skilimo temos, tad šalys, nors itin tolimos, turi įdomių sąsajų ir susikirtimo taškų“, – sako režisierė Kamilė Gudmonaitė.
Marko Layeros kūryba pristatoma garsiausiuose tarptautiniuose teatro festivaliuose, tarp jų ir Avinjono. Jaunųjų teatrų festivalyje Teatro Municipal de Las Condes Čilėje Marco Layera buvo apdovanotas prizu už geriausią pjesę, taip pat yra gavęs Čilės universiteto Eugenio Guzmano apdovanojimą ir buvo nominuotas Čilės meno premijai Premio Altazor a los Artes Nacionales.
„Pasirinkdamas kalbėti apie senatvę, o spektaklio veiksmą perkeldamas į senelių globos namus darau politinį gestą. Socialinės struktūros, įskaitant kultūrines, paprastai skirsto ir vertina pagal produktyvumo ir jaunystės kriterijus, o jų neatitinkančius individus atmeta ir padaro nematomus. Užleisti šiems žmonėms sceną man atrodo svarbu ir neatidėliotina tiek politiniu, tiek meniniu lygmeniu, ir tai reikia daryti visame pasaulyje. Turime savęs paklausti: kada individas nustoja turėjęs vertę teatre? Kas nusprendžia, kad kūnai (ne)nusipelno būti matomi? Kam mūsų kultūroje priklauso teisė į matomumą, girdimumą ir prasmę?“ – svarsto režisierius Marco Layera.
„Geismo“ scenografė – Barbora Šulniūtė, kostiumų dailininkė – Marija Petraitytė, kūrybiniai asistentai ir choreografai – Carolina de la Maza ir Humberto Espinoza, šviesos dailininkas – Dainius Urbonis, kompozitorė – Gailė Griciūtė.
Ironijos nestokojančio spektaklio veiksmas rutuliojasi slaugos namuose, kuriuos dusina karštis – čia personažai susiduria ne tik su fiziniu nykimu ir vienatve, bet ir su troškimais, fantazijomis, kliedesiais, o kalbos apie neseniai mirusį sveikatos priežiūros darbuotoją byloja apie atšiaurią ir sunkią slaugos darbo realybę.
Spektaklyje, kurio premjera LNDT įvyks gegužės 28 ir 29 dienomis, vaidina Vitalija Mockevičiūtė, Augustė Ona Šimulynaitė, Jolanta Dapkūnaitė, Algirdas Gradauskas, Dalia Michelevičiūtė, Vainius Sodeika, Laurynas Jurgelis, Diana Anevičiūtė.
Kūrėjai sako, kad šis spektaklis – tai vietomis skaudi, vietomis komiška meditacija apie pažadus, kurie niekada neišsipildė, tai šeimos ryšių, dabartinės jaunystės ir naujumo manijos, rūpinimosi sunkumų ir apleidimo apmąstymas. Kūrinys kalba apie kūnus, kuriuos šiuolaikinis pasaulis išmoko sunaudoti ir pamiršti. Vakarų ir Rytų Europa čia vaizduojamos kaip dvi nualinto pasaulio liekanos – griuvėsiai, iš kurių jau nieko naujo nebeišdygs.
„Geismo“ premjera LNDT Naujojoje salėje įvyks gegužės 28 ir 29 dienomis, vėliau spektaklis bus rodomas birželio 19, 20 dienomis.
