-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Naktiniame „Aura 27“ spektaklyje – fantasmagoriškos ateities vizijos

Šiąnakt, spalio 6 d. VDU universiteto didžiojoje salėje, Tarptautinio šokio festivalio AURA 27 lankytojai turės galimybę išvysti vidurnakčio premjerą. „Okarukas“ – vienintelis buto šokio teatras Baltijos šalyje, kurio spektaklis „Bejausmis“ debiutuos Kauno scenoje mušant valandai iki vidurnakčio.
„Bejausmis“
„Bejausmis“ / Duc Truong nuotr.
Temos: 2 Teatras Kaunas

Idėjos autorė ir choreografė Sakurako spektaklio „Bejausmis“ komandą subūrė buto kūrybinių dirbtuvių metu Lietuvoje. Spektaklio sumanytoja dalinasi mintimis apie pasirinktą kūrybos kryptį – buto šokio teatrą bei spektaklį „Bejausmis“.

– Kokie yra išskirtiniai buto šokio teatro bruožai?

– Visiškai skirtingas priėjimas prie šokio ir judesio bei choreografijos iš esmės. Čia dėmesys sutelkiamas ne į formą ir kaip tai atrodo iš išorės, o į tai, kas vyksta viduje ir kokia iš to atsiranda forma. Visiškai kitokiu būdu dirbama su kūnu ir sąmone.

Judesys atsiranda pasitelkiant vaizduotę bei įvaizdžius. Vienas iš bruožų – labai savita estetika, nes nėra primestinio skirstymo į tai, kas gražu, kas bjauru, ką galima daryti ir ko negalima. Išskirtinis ir stipriausias bruožas – tai stiprus buvimas scenoje (ang. presence). Man, tikriausiai, buto iš visų šokių išsiskiria visiškai nuoga egzistencija čia ir dabar scenoje. Viską nusimetus, kai nėra minčių, lieka tik kūnas. Tuomet gali pasirodyti siela.

Menininkas scenoje turi nusilupti visus asmenybės sluoksnius bei visa tai, kas įdiegta tėvų, mokyklos, religijos, visuomenės, žiniasklaidos.

– Buto disciplina stipriai orientuota į būvimą čia ir dabar. Ką reiškia menininkui būti čia ir dabar? Kaip tai veikia teatro/šokio scenoje?

– Tai sugebėjimas subalansuoti kūną ir sąmonę. To pasiekiama sustiprinant koncentraciją bei ugdoma pasitelkiant tam tikrus pratimus. Menininkas scenoje turi nusilupti visus asmenybės sluoksnius bei visa tai, kas įdiegta tėvų, mokyklos, religijos, visuomenės, žiniasklaidos ir t. t. Kai nieko nebelieka, kai ištirpsta ir dingsta “aš”, tuomet gali pasireikšti kažkas, kas yra žymiai stipriau. Tai jaučia ir žmonės auditorijoje. Šokėjai transformuodami savo kūną ir sąmonę, tuo pačiu metu sugeba transformuoti erdvę bei paliesti žiūrovus esančius joje.

– Kuo išskirtinė yra spektaklio „Bejausmis“ kūrybinė komanda?

– Komanda yra daugiakultūrinė ir multidiscipliniška. Kartu dirba vizualūs menininkai, muzikantai, aktoriai ir šokėjai iš skirtingų disciplinų: baletas, šiuolaikinis šokis, hiphopas ir pan. Kuriant šį spektaklį, kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo įvairių tautybių žmonės – lietuviai ir prancūzai, taip pat italė, ukrainietė, ekvadorietis, rusė, ispanas. OKARUKO komandą Vilniuje sudaro jaunos kartos lietuvių įvairių sričių kūrėjai, aš bei prancūzų muzikos kompozitorius ir performeris Filas Fonas (Phil Von).

– Koks žiūrovo vaidmuo, pozicija šiame spektaklyje?

– Kasdieninėje situacijoje net 93 % sudaro neverbalinė komunikacija. Mūsų komunikacija su žiūrovu yra labai tiesioginė, kalbame universalia kūno kalba, kuri suprantama visiems ir tiesiogiai paliečia žmogų, apeliuoja tiesiai į jausmus, aplenkiant intelektą. Todėl dažnai po spektaklio susilaukiame jausmingų komentarų iš žiūrovų, kuomet kažkas yra pažadinama giliai žmogaus viduje... Vieną kartą atėjo nepažįstama moteris ir paprašė apkabinti, sakė, kad verkė spektaklio metu ir labai dėkojo už tokį darbą. Nors naratyvas yra ganėtinai abstraktus, kiekvienas interpretuoja savaip ir gali susitapanti su vienu ar kitu išgyvenimu. Judesiai nėra suvaidinti ar stilizuoti. Spektaklio metu žiūrovas nelieka pasyvus, nes mes kalbame apie labai bendražmogiškus dalykus – ką reiškia būti žmogumi, kaip mūsų kūnas ir pojūčiai veikia mūsų pasaulio ir savęs suvokimą.

– Ar spektaklyje pateikiama ateities vizija yra pranašinga?

– Tuo man ir artimas mokslinės fantastikos žanras. Kalbėdami apie išgalvotą ateities scenarijų, iš tikrųjų galime analizuoti šiuolaikinės visuomenės aktualijas bei žmonių tarpusavio santykių problematiką. Turtingųjų valdymas, manipuliavimas pojūčiais, antžmogių kūrimas, eksperimentų aukos/žmogiškosios atliekos, prižiūrėtojai – androidai. Taip, tai išgalvotas „Bejausmio“ scenarijus. Bet ar šis yra taip labai nutolęs nuo situacijos šiandien? Tereikia pasižiūrėti į sveikatos apsaugos įstatymus Lietuvoje, EU ir kitose šalyse. Tarkime, užkrečiama liga hepatitu C susirgęs žmogus Vokietijoje, Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje yra nemokamai gydomas iš karto, vos diagnozavus ligą. Lietuvoje jis turi laukti, kol virusas rimtai pažeis kepenis arba susimokėti už vaistus 30 000 EUR. Alternatyva – mirtis nuo kepenų vėžio. Štai tokia bendražmogiškoji aritmetika. Kuris iš paminėtų žmonių yra brangesnis – vokietis ar lietuvis?

Kalbino Kristina Apanavičiūtė

Naktinis spektaklis Bejausmis / Senseless šiandien, penktadienį, 23 val. VDU Didžiojoje salėje, Kaune.

Kavinė Caffeine žiūrovus vaišins kava.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius