Ar visuomet mes esame tie, kuo norėtume būti? Ne. Tačiau mes turime visą gyvenimą, kad tai ištaisytume. Paslaptys išryškėja Joninių naktį grafų namo virtuvėje. Meilės trikampis. Jis, liokajus, nori kilti aukštyn; ji, grafienė, trokšta pasiekti dugną, o liokajaus nuotaka, grafienės tarnaitė tiesiog ramiai miega. Tai, kas iš pradžių rodėsi visai nekalta, tampa nevaldomos aistros, ilgai slėpto švelnumo ir atviros kovos naktimi. Nei vienas iš jų nežino, ką atneš aušra.
Bene garsiausio švedų rašytojo Augusto Strindbergo (1849–1912) pastatymai vis dar sutraukia pilnas sales žiūrovų visame pasaulyje. Apie šio dramaturgo populiarumą švedų rašytojas Svenas Delblancas yra pasakęs: „Strindbergas – tai praeitis, dabartis ir ateitis.“
Autobiografinių motyvų kupinoje „Freken Julijoje" (1888), kurią galima vadinti viena pirmųjų modernių tragedijų, A.Strindbergas ne tik geliančiai atvirai skrodžia XIX amžiaus pabaigos visuomenės normas, žmonių santykius, nuožmią vyro ir moters kovą bei prieštaravimų draskomų veikėjų tapatybę, bet ir įkūnija savo asmenines baimes, sukurdamas daugiaveidės Freken Julijos portretą.
„Menas yra išmislas, bet jis padeda žmonėms priartėti prie tiesos. Augusto Strindbergo „Freken Julija“ – tai pjesė, kuri leidžia panirti į paslapčių ir nuojautų kupiną pasaulį. Teatras tik tada ir turi prasmę, kai jis perkelia žiūrovą į vaizduotės pasaulį, atplėšia nuo kasdienybės ir tokiu būdu padeda sugrįžti į tylą, kurioje žmogus gali kelti klausimus bei formuluoti atsakymus į jam rūpimus būties klausimus“, – sako spektaklio režisierius Saulius Varnas.
Žinomas režisierius taip pat pastebi, kad „Freken Julijoje“ pasakojama aistringa, pilna netikėčiausių peripetijų vyro ir moters santykių drama, kurios atitikmenų galima rasti ir šiuolaikinėje visuomenėje.
„Vyro ir moters trauka vienas kitam, manau, išliks tol, kol egzistuos žmonija, o A.Strindbergo ir apskritai teatro siūloma patirtis gali būti labai pravarti praplečiant savąjį mąstymo ir patirties horizontą.
Visų mūsų dvasia ilgisi Dievo, idealo. Strindbergo herojai nėra išimtis. Tiesa, visi mes labai skirtingai suvokiame tą ilgesį ir laimės sąvoką“, – mintimis dalijasi spektaklio režisierius.
