„Pas mane ateina daug žmonių, ypač jaunų aktorių, kurie sako: aš noriu vaidinti, aš noriu išreikšti save. Kokio velnio, klausiu jų?! Ne save aktoriui spektaklyje išreikšti reikia, o kūrinį, kurį jis vaidina. Autorių, kuris tai sukūrė, kuris visa tai parašė, pastatė”, – sako Maskvos valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro (Rusija) meno vadovas.
Lietuvoje ir užsienyje pripažintas režisierius R.Tuminas tikina, kad šiandienos gyvenimo tempas neretai užgriūna tarsi lavina ir yra nelengva atsirinkti, atskirti, kas yra tikrosios vertybės, o kas – tik pigi gyvenimo iliuzija.
Teatras yra ta sritis, kuri leidžia patikėti, kad gyvenimas tęsiasi, kad jis nemirtingas, patikėti, kad tu gali būti amžinas.
„Teatras yra ta sritis, kuri leidžia patikėti, kad gyvenimas tęsiasi, kad jis nemirtingas, patikėti, kad tu gali būti amžinas. To visko, tos informacijos – tiek daug, kad turi būti pakankamai stiprus ir protingas, kad sugebėtumei iš viso to išsirinkti, kas yra tikra. Visa tai plūsta, plūsta į tave. O tu visa tai geri, geri... Ir kai aktorių, ypač jauną žmogų, visa tai užgriūva – yra sunku. Yra sudėtinga. Ir tada atsiranda visi tie „aš“. Kita vertus, tas tikrasis supratimas, tas teatro, kaip ir viso gyvenimo, pajautimas – ateina su amžiumi. Tam reikia laiko. Mes greiti dabar mokyti, o kokie patys jų metų buvome?“ – apie jaunų aktorių teatre laukiančius iššūkius kalbėjo 61-erių R.Tuminas.
Šiųmetei vasarai kelioms savaitėms palikęs savo darbus garsiajame Maskvos J.Vachtangovo teatre, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas R.Tuminas su savo aktoriais „įstrigo“ gimtojoje Lietuvoje, Druskininkuose.
Čia sekmadienį prasidėjo visą mėnesį besitęsiantis I-asis tarptautinis Rimo Tumino vardo teatro festivalis „Vasara 2013“. Režisierius – šio festivalio prezidentas.
Paklaustas, ar nesibaimina, kad mėnesiui apsigyvenęs Druskininkų kurorte, pradės ilgėtis didmiesčio ir jo gyvenimo tempo, spalvų, šurmulio, žinomas teatro režisierius R.Tuminas juokavo: „Esu prisiekęs grybautojas. O Dzūkijoje jau pradėjo dygti voveraitės. Manau, kurią dieną išspruksiu į aplinkinius miškus“.
