Jeigu norite išgąsdinti teatralą, drąsiai sakykite: „Šiandien rodo klasiką!“. Taip, ta pati klasika, kurią visi kone per prievartą skaitė mokykloje. Juk beveik niekas nenori dar kartą susidurti nemalonia praeitimi – klasikos nagrinėjimu.
Pamenate, tas valstietis – tai maištininkas Jemeljanas Pugačiovas?
Man pasisekė: turėjau puikius literatūros mokytojus, nuo mokyklos laikų aš mėgstu skaityti. Bet A.Puškino apysaka „Kapitono duktė“ kažkodėl prasprūdo, neišliko atmintyje. Galvoje sukasi tik mintis apie skrandą, kurią jaunas ponas padovanojo valstiečiui, kai su tarnu pasiklydo siaučiant pūgai, o tas palydėjo juos iki užeigos namų. Pamenate, tas valstietis – tai maištininkas Jemeljanas Pugačiovas?
Taip, „Kapitono duktė“ – tai klasika. Bet, norint sužinoti, kokia ji gera, rekomenduočiau nueiti į Maskvos muzikinio teatro „Na Basmannoj“ spektaklį. Jis bus rodomas Vilniuje tik du kartus, ir vargu ar artimiausiu laiku atsiras galimybė dar kartą pamatyti tokį jo nuostabų pastatymą, išgirsti nuostabią Andrejaus Petrovo ir Olgos Petrovos muziką. Jų kūriniai – tikri hitai. Prisiminkite šių filmų garso takelius: „Žmogus amfibija“, „Aš žygiuoju per Maskvą“, „Saugokis automobilio“, „Tarnybinis romanas“, „Rudens maratonas“, „Stotis dviem“. O pirma Andrejaus bendra kūrybinė patirtis su dukra Olga – serialas „Peterburgo paslaptys“.
Bet svarbiausia, kad roko opera gali tapti tikru sukrėtimu. Jis gali atverti tokias jausmų bedugnes, apie kurias kartais net nepagalvojame. Čia mes staiga pradedame ieškoti atsakymų į klausimus, kurie nuo senovės jaudino žmones: kur rasti tiesą ir valdžios gailestingumą, kaip gyventi ir išgyventi permainų epochoje, ar galima išsaugoti garbę, kai visur viešpatauja melas ir išdavystė?
Teatro „Na Basmannoj“ įkūrėja ir režisierė Žana Terterian sugebėjo sukurti spektaklyje nenutraukiamą įvykių grandinę, kur meilė ir apgaulė, gerumas ir niekšybė, gyvenimas ir mirtis keičia vienas kitą, kaip ryškūs klipai. Žiūrėdami juos, matome istoriją, kuri įvyko Rusijoje XVIII amžiuje. Ir atpažįstame save. Juk viskas kartojasi, reikia tik pažvelgti į įvykius iš tos pusės, kuri privers mus pažvelgti į savo sielą.
