Teatro kritikai „Legionierius“ pavadino ryškiu ir stebinančiu teatriniu įvykiu Latvijos scenoje, koncentruotu dviejų valandų sprogmeniu. Dar nė trisdešimties nesulaukęs naujos Latvijos teatro bangos režisierius spektaklyje kalba apie gėdingą Antrojo pasaulinio karo paženklintų valstybių istoriją ir atmintį. Menininkas be jokių kompromisų kvestionuoja tiesos klausimą, žaidžia istoriniais faktais, žmonių psichologija, į daugelį dalykų žvelgia ironiškai ir su humoru.
„Man patinka gilintis į teatriškai, atrodytų, visai neįdomius klausimus, ieškoti istorijoje prieštarų, paradoksų, įdomios medžiagos kūriniui, o juodas, kartais grubus humoras – tai vienas iš mano būdų prieiti prie skaudžių dalykų“, – teigia V.Silis, spektaklio režisierius.
Spektaklis atsigręžia į 1954 m. istorinius įvykius, kada 167 Baltijos legionieriai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos tapo karštų Švedijos ir Sovietų Sąjungos debatų tema. Pastaroji reikalavo, kad švedai išduotų legionierius, o tai turėjo reikšti tik viena – buvusių kareivių tremtį arba mirtį. Kaip teigia režisierius, Švedija nežinojo, kaip elgtis šioje situacijoje, taip pat kaip iki šiol Latvija nežino, ką su šiais legionieriais daryti.
 |
| Festivalio „Sirenos“ nuotr./Spektaklio „Legionieriai“ scena |
„Šis istorinis laikotarpis Lietuvoje ir juolab teatre nėra plačiai apmąstytas, o štai latviams jis kelia klausimų – jie linkę drąsiai diskutuoti, nenuspėjamai apie tai kalbėti. Kai lietuvius neretai kankina aukos sindromas, latviai, atvirkščiai, į situaciją pažvelgia su grotesku ir giliu istorijos išmanymu“, – pasakoja Audra Žukaitytė, Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ meno vadovė.
Spektaklio pradžioje žiūrovai galės solidarizuotis su latvių pasakojimu, bendra istorine praeitimi ir tautos išgyvenimais, tačiau vėliau be gailesčio teškiama tiesa publiką nustebins ir suglumins. Interaktyviame, absurdiškame ir dinamiškame dviejų aktorių spektaklyje žiūrovai ne tik taps vyksmo liudininkais, bet ir teisę pasisakyti turinčiais dalyviais – personažų likimus spręs būtent jie.
