Sekite 15min Google
Tai spektaklis apie kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus tragišką likimą – jis rusų kareivių buvo nužudytas Mariupolyje, moterų dalią ir meilę karo prieš Ukrainą fone. Tai liudijimas – meilės galios, trapumo, o ir vilties.
Manto Kvedaravičiaus gyvenimo drama scenoje
„Dievų aušra“ – jautrus spektaklis, sulaukęs aukščiausių kritikų įvertinimų. Pradinis Mariaus Ivaškevičiaus pjesės eskizas rodytas Vilniaus senajame teatre ir Avinjono teatrų festivalyje dar 2022-ųjų liepą. Tad pjesė, kiek pasikeitusi, apsukusi ratą grįžo į pradinį tašką. Aktorius iš Estijos Artiomas Garejevas yra prasitaręs, jog tai daugiau nei pjesė, tai realių žmonių likimas.
Beje, dar prieš premjerą Estijos „Südalinna“ teatre, kuri įvyko 2025-aisiais gegužės 30-ąją, M.Ivaškevičiaus pjesė tarptautiniame konkurse „EURODRAM“ buvo pripažinta viena iš geriausių Europoje, taip pat geriausia 2024 m. pjese, išversta į vokiečių kalbą.
Režisierius Elmo Nüganenas: „Neturėjau pjesės, kokią norėčiau statyti. Marius Ivaškevičius, apie tai sužinojęs, pasakė, kad turi tokią. Ir štai mes dirbame, kad šiomis temomis kalbėtų visuomenė, kad nepamirštų, kad nesušluotume visko po kilimu, kad „nepavargtume“. Nuo ko mes apskritai galėtume pavargti? Gyvename taikos sąlygomis. Kitas reikalas – žmonės fronte. Ir kokią turim teisę pavargti? Tai atrodo kvailai ir arogantiškai. Tai idiotizmas. Manau, dabar apie tai kalbėti pats laikas.“
Dvikalbis ir nepatogus
Spektaklis yra pastatytas dviem aktorių sudėtimis ir bus rodomas estų kalba (spalio 8 d.) bei rusų kalba (spalio 9, 10 d.). Pastarajame pastatyme vaidina rusų ir ukrainiečių aktoriai. Spektakliai bus rodomi su lietuviškais surtitrais. Spektaklį statyti dviem kalbomis buvo režisieriaus Elmo Nüganeno sprendimas. Taip norėta pasiekti kuo platesnį žiūrovų ratą.
M.Ivaškevičius apie dvikalbį pastatymą: „Kaip vėliau paaiškėjo, toks sprendimas labai išmintingas ne tik meniniu, bet ir politiniu požiūriu. Tie du spektakliai tapo savotišku Estijos visuomenės, kurios daugiau nei trisdešimt procentų sudaro rusakalbiai, pjūviu. Į rusišką „Dievų aušrą“ rusakalbė Talino publika rinkosi vangiai, nors tai vyko jų „gimtajame“ teatre. Matyt, daugumai jų, vis dar mintančių Rusijos propaganda, šis spektaklis buvo akivaizdžiai nepatogus. O štai į estišką salė būdavo sausakimša.“
Realybė – stipresnė už teatrą
Kas nužudė Mantą Kvedaravičių? Tokį tyrimą atlieka spektaklis „Dievų aušra“, kurio centre – lemtinga Manto kelionė į Mariupolio pragarą ir Manto sužadėtinės Anos detalus pasakojimas apie to tragiško įvykio aplinkybes.
Plataus masto karas prieš Ukrainą lietuvių režisierių Mantą Kvedaravičių užklupo Rytų Afrikoje, Ugandoje. Ten jis filmavo savo naują pilnametražį filmą, kuriame vaidino ir jo mylimoji Ana, kilusi iš Ukrainos. Mantas norėjo atversti naują gyvenimo puslapį – mesti dabartinį dokumentinių filmų kūrėjo darbą karo zonose ir pradėti normalų gyvenimą: vesti Aną ir susilaukti vaikų. Tai ir turėjo būti jų naujas gyvenimas, tačiau sutrukdė karas.
Kai Rusijos kariuomenė priartėjo prie Mariupolio, Mantas suprato, kad dabar gyventi kaip paprastas žmogus jau nebegalės: Mariupolyje tuos žmones jis pažinojo, jis kūrė apie juos filmą. O kai miestas buvo apsuptas, jis nuvyko ten, kad filmą užbaigtų. Kartu su juo vyko ir Ana. Jam pavyko dirbti, filmuoti keletą savaičių, o vėliau pateko į Rusijos kariuomenės rankas ir buvo nužudytas. Ana to nežinojo, ieškojo dingusio vyro karo apimtame mieste, kur abiejose fronto linijos pusėse skriejo kulkos ir krito bombos, kol galop buvo parodyta jo žūties vieta.
Jai pavyko slapta pabėgti, išsivežti visą dokumentinę medžiagą, vyro kūną ir pasiekti Lietuvą. Vėliau filmas buvo sumontuotas Paryžiuje ir pavadintas „Mariupolis 2“.
M.Kvedaravičiui po mirties buvo įteiktas Europos kino apdovanojimas už geriausią dokumentinį filmą.
Elmo Nüganenas: „Tai, ko gero, labiau primena meilės istoriją“
Režisierius E.Nüganenas paklaustas, kodėl iš viso nusprendė pastatyti šį spektaklį, atsakė labai aiškiai: „Tai bent nedidelis mano indėlis, reakcija į tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, ir mano pilietinė pareiga padaryti taip, kad kuo daugiau sužinotume, prisimintume tai, ir kad žmonija ateityje kiek galima rečiau susidurtų su tokiais nežmogiškais sprendimais, kai viena valstybė pasirenka jėgos kelią: tankais ir raketomis užpulti kitą šalį.“
E.Nüganenas: „Tai, ko gero, labiau primena meilės istoriją. Bet tai yra ir dar dviejų karių istorija, kurie taip pat gelbėjo – vienas vaiką, kitas – motiną. Visi personažai scenoje – aktorės, tai yra moterų personažai. Aukojimasis vardan meilės – šioje pjesėje jo labai daug. Na, žinoma, ten yra ir humoro, nes Manto ir Anos santykiai buvo labai įdomūs. Tarp jų buvo labai originali ir didžiulė meilė.“
E.Nüganenas – aktorius, režisierius, nuo 1992-ųjų Talino miesto teatro vyriausiasis režisierius, už kūrybą įvertintas apdovanojimais tiek Estijoje, tiek užsienyje.
Estijos „Südalinna“ teatro gastrolės Vilniaus senajame teatre nėra vienkryptės. 2027-aisiais įvyks „atsakomosios“ Senojo teatro gastrolės Estijoje.
