Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Spektaklis, paremtas žiauriais interneto komentarais: „Eglė žalčių karalienė“

Spektaklis, paremtas žiauriais interneto komentarais – „Eglė žalčių karalienė“
Lauros Vansevičienės nuotr. / Spektaklis, paremtas žiauriais interneto komentarais – „Eglė žalčių karalienė“
Šaltinis: Pranešimas spaudai
Žiniasklaidai išplatintas pranešimas spaudai, publikuojamas be redakcijos įsikišimo rubrikoje „Pranešimai“
0
A A

Jau šią savaitę – rugsėjo 29, 30 dienomis Raudonojo Kryžiaus ligoninėje bus pristatytas naujausias Oskaro Koršunovo spektaklis „Eglė žalčių karalienė“, kurio pagrindą sudaro interneto portaluose užfiksuoti negailestingi komentarai. Spektaklį-akciją bendradarbiaudami kuria Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir OKT / Vilniaus miesto teatras.

„Pamenu nelaimę, po kurios spaudoje buvo publikuojamos į krantą išplukdyto vaiko kūnelio nuotraukos. Tuo metu Osle stačiau „Mūsų klasę“. Labiausiai paveikė kontrastas tarp reakcijos Norvegijoje ir Lietuvoje. Užklydus į komentarų skiltį naujienų portale neradau jokios lietuvių empatijos pabėgėliams. Dauguma komentatorių teigė: „Taip jiems ir reikia“, „Tie vyrai yra mižniai, neišgelbėję savo šeimos“. Buvo ir tokių perlų kaip „Aušvice vietos visiems užteks“. Tai mane asmeniškai sukrėtė“, – sako režisierius Oskaras Koršunovas.

Spektaklis-akcija vyks trijuose Raudonojo Kryžiaus ligoninės aukštuose, žiūrovai judės iš vienos patalpos į kitą, patys rinkdamiesi, kur sustoti ilgiau. Kūrėjų teigimu, laukia daug įtraukiančio veiksmo ir instaliacijų. „Pirmasis legendinis atėjūnas lietuviškame folklore yra žaltys Žilvinas. Atėjo, paprašė, suktybe ir prievarta atplėšė Eglę nuo jos gimtinės. Tai, kaip į Žaltį reagavo Eglės broliai, yra instinktyvios neapykantos užuomazga lietuviško mentaliteto formavimesi.

Dabartis atliepia legendinę Eglės istoriją: dabar taip pat nekenčiame bet kokio atėjūno, net jeigu šio ir nematėme. Jų buvimas suvokiamas kaip mėginimas apgauti, užimti ir pasisavinti, o pasirodymas kursto baimę ir priešiškumą. Ir čia kalba eina ne tik apie pabėgėlius. Tiesiog apie svetimą.

Stebėtina, kaip mes nebijome būti svetimi kitiems, jei patys išvykstame svetur, ir kokie alergiški esame atvykusiam. Galima sakyti, kad Lietuvoje nėra tolerancijos, bet yra „tolerastai“. Nėra juodukų, bet yra rasistai, beveik neliko žydų, bet klesti antisemitizmas. Nėra beisbolo, bet beisbolo lazdos yra viena perkamiausių prekių. Žaltys, atėjūnas, pabėgėlis, prašytojas – jų Europos ir pasaulio mastu mes nematome, bet jo prašymas vis tiek aidi, tačiau stebėtinai nekelia visuotinės atjautos, dažniau – priešingus jausmus. Pro Eglės ir Žilvino legendos rėmus žvelgiame į skaudžių globalių problemų pažadintą neapykantą atėjūnams...“

Šio spektaklio vystymas prasidėjo nuo austrų rašytojos Nobelio premijos laureatės Elfriede Jelinek pjesės „Prašytojai“, atskleidžiančios 2013 m. įvykius Austrijoje, kai 70 prieglobsčio prašytojų užėmė vieną iš Austrijos sostinės Vienos bažnyčių. Jie reikalavo geresnių vertėjų, leidimo dirbti, galimybės jų vaikams lankyti mokyklą.

Kūrybinei komandai repetuojant, nuo E.Jelinek teksto buvo atsispirta ir gerokai nutolta, o priartėta prie „Eglės žalčių karalienės“ mito, savaip aiškinančio šiandienines pabėgėlių priėmimo Lietuvoje reakcijas.

„Man labai keista matyti tą isteriją Lietuvoje. Čia yra vos keletas pabėgėlių, dėl kurių žmonės kelia tokią isteriją, o štai tarkim „Darbo partija“ iš to mėgina sau susikurti kapitalą. Tai yra baisiai ciniška.

Manau, šis pastatymas Lietuvoje bus kur kas aktualesnis nei kitose Europos šalyse, nes jis kalba apie neįtikėtiną žmonių nenorą apskritai kažką suvokti. Nenorą suprasti, jog pasaulyje esi su kitais, galbūt svetimais, tačiau juk tai ir yra sugyvenimo klausimas. Čia atsiveria nepaaiškinamas psichologinis klodas – vien tamsumu to nepateisinsi.

Ar užimdamas tokią poziciją nesijaučiu priklausantis mažumai? Menininkas visada turi atstovauti tam tikrai mažumai. Visi progresyvūs dalykai neišvengiamai prasideda mažumose. Tai, kas inertiška, visuomet yra dauguma. Dažnai tai vadinama tradicija, bet taip nėra – tradicija gyva tik tada, kai į ją žvelgiama vis iš kito kampo, vykdant tam tikrą reviziją. Tik ta mažuma gali paveikti daugumą. Bet koks menas, atstovaujantis daugumos pozicijai, man atrodo įtartinas“, – sako režisierius.

Spektaklyje-akcijoje veikia jaunieji Oskaro Koršunovo aktoriai: Martynas Ališauskas, Gailė Butvilaitė, Kęstutis Cicėnas, Ignas Gužauskas, Žygimantė Elena Jakštaitė, Taura Kvietinskaitė, Lukas Malinauskas, Eimantas Pakalka, Greta Petrovskytė, Kamilė Petruškevičiūtė, Augustė Pociūtė, Gediminas Rimeika, Artiom Rybakov, Inga Šepetkaitė, Ugnė Šiaučiūnaitė, Paulina Taujanskaitė, Oskar Vygonovski, Viktorija Žukauskaitė, taip pat Uršulė Bartoševičiūtė ir aktorė iš Rumunijos Anca Pitaru. Spektaklio dailininkai – random heroes, kompozitorius – Gintaras Sodeika, kostiumų dailininkas – Juozas Valenta, režisieriaus asistentas – Antanas Obcarskas.

LNDT ir OKT spektaklio-akcijos „Eglė žalčių karalienė“ premjera įvyks rugsėjo 29, 30 dienomis Raudonojo Kryžiaus ligoninėje (įėjimas iš Radvilų g. 5).

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau