Abiejų spektaklių tekstus Lietuvos scenoje girdėjome pirmą kartą. Ričardo Gavelio romaną Švedkauskaitės spektakliui pritaikė Mindaugas Nastaravičius, pirmu asmeniu užrašytą Leono Cipario istoriją išskirstęs keliems personažams. Dramaturgo ir režisierės duetas vaisingas. Pirmasis skaidydamas paliko jungiamąją istorijos grandį – prisiminimų liniją. Antroji davė pakankamai erdvės aktoriams kurti unikalius ir savarankiškus personažus, ne visai pavaldžius Levuko prisiminimams. Priešingai: būtent jis skendo aplinkinių sprendimuose, noruose, viltyse.
2023 03 26
Aušra Kaminskaitė. Teatras, kuriame (pagaliau) įdomu: spektaklių „Jauno žmogaus memuarai“ ir „Titas“ recenzija
Spektakliai, apie kuriuos papasakosiu šiame tekste, iš tiesų nusipelnė atskirų recenzijų. Tai – Eglės Švedkauskaitės Jaunimo teatre režisuoti „Jauno žmogaus memuarai“ ir „Teatrono“ trupėje Gildo Aleksos pastatyta, Menų spaustuvėje parodyta degustacinė tragikomedija „Titas“. Kūrinių išraiškos – absoliučiai skirtingos, tad veikiausiai nedaug kam vienodai patiks ar nepatiks abu darbai.
Spektaklis „Titas“ ir „Jauno žmogaus memuarai“ / Donato Ališausko nuotr./ Dimitrijaus Metjejevo nuotr.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą
