Pjesėje pasakojama apie tris karo veteranus, gyvenančius karo veteranų prieglaudoje. Jie dar Pirmojo pasaulinio karo veteranai, kas suteikia pjesei tam tikro absurdo bei teatrinio sąlygotumo. Jie nedaug ką matę, tarytum niekada ir nebuvo jauni. Tačiau nei jie patys, nei autorius jų neapverkia. Atvirkščiai – juokas yra pjesės variklis, taip pat švelnumas bei meilė žmogui.
Pjesės „Vėjas topolių viršūnėse“ herojai – trys ambicingi keistuoliai, trys vyrai iš skirtingų sluoksnių, interesų ir tikėjimo. Jų autoironija negailestinga, o svajonės naivios: pabėgti kartą ir visiems laikams. Trijų keistuolių gyvenimo istorija – trys gražūs portretai žmonių, kurie nesutinka būti „užrakinti“ net prieš mirtį... Jie nesiskundžia savo likimu, o svajoja apie kelionę į kalnus, kur topoliai, kur vėjas. Keliaujantys žmonės iš niekur į niekur. Jie svajoja apie tai, kas nebegali įvykti ir kasdien susirenka terasoje, kaip Beketo pjesės veikėjai prie nudžiūvusio medžio, suprasdami, kad kiekvieno jų, o ir mūsų, ateityje – amžinybė.Tai žaidimas, kurį jie žaidžia su malonumu, azartu ir bendrumo jausmu.
„Spektaklyje visu gražumu atsiskleidžia trys sukriošusio vyriško infantilizmo hipostazės – buvęs elitinis mamytės sūnelis (Petras Venslovas), buvęs kovinių veiksmų po moterų sijonais herojus (Albinas Kėleris) ir buvęs kariaujantis pacifistas hipis (Gintaras Adomaitis). Aktoriai sugeba suderinti ir savo meistriškus įgūdžius, ir artistinės patirties šleifą, kuris puikiai susipina su jų išgyventos gyvenimiškos patirties turtais. Scenoje stebime tris ryškias asmenybes, kurios be ypatingų išlygų nusipelnė „žvaigždžių" titulo .Stebėdama juos, publika ne leipsta juokais – ji džiaugiasi.“. (J.Lozoraitis „Menų faktūra“ 2013 10 21)
Režisierius – Rolandas Atkočiūnas
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Kotryna Daujotaitė
Kompozitorius – Vidmantas Bartulis
Vaizdo projekcijų autorius – Leonas Blėdis
Vaidmenis kuria aktoriai: Gintaras Adomaitis, Albinas Kėleris, Petras Venslovas
