Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2022 sausio 14d. 17:08

15min rekomenduoja: gidas po naujas parodas – ką verta aplankyti?

Rokas Čėsna. 21x10.5 cm
Rokas Čėsna. 21x10.5 cm
Prasidėjus naujiesiems metams, į naujas parodas kviečia ir muziejai bei galerijos, kuriose jūsų laukia kūrybiniai įkvėpimai, provokuojančios idėjos ir galimybė patirti nuostabą.

Vilnius

Romuladas Požerskis. Baltijos kelias 1989-08-23
Romuladas Požerskis. Baltijos kelias 1989-08-23

Signatarų namuose veikia fotomenininko Romualdo Požerskio ir režisieriaus Sergejaus Loznicos foto-video paroda „Sugriauti blogio imperiją“. Du garsūs kūrėjai kviečia pažvelgti į svarbius Lietuvai atgimimo metus ir prisiminti įvykius, kurie vedė į mūsų šalies išsivadavimą ir padėjo pamatus Sovietų imperijos griūčiai. Parodą aplankyti galima iki sausio 20 d.

Dovilė Bilkštienė. Karantinas, 2021
Dovilė Bilkštienė. Karantinas, 2021

Galerija „Meno niša“ naujuosius metus pradeda su antrąja personaline Dovilės Bilkštienės tapybos paroda „Kasdienybė, tiesiog“. Parodos tematiką inspiruoja ne kas kita kaip pati kasdienybė, kurioje dominuoja buitis, rutina ir iki kaulų smegenų įaugę kultūriniai štampai. Menininkės paveiksluose kuriamos netikėtos, paslaptingos, švelnaus humoro kupinos siurrealistinės scenos. Tapybos stilius primena fotorealistinę ar plakatinę poparto tapybą. Parodą veiks iki sausio 28 d.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kipras Černiauskas ir Martynas Pekarskas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kipras Černiauskas ir Martynas Pekarskas

VDA parodų salėse „Titanikas” atidaryta Kipro Černiausko ir Martyno Pekarsko tarpdisciplininio meno parodos „380 B.C.” Autoriai nurodo, jog „380 B.C.” – tai maršruto pavadinimas, kuriame paženklintos stotelės apie laiką ir laiko reliatyvumą, šventumą, pseudo-religines mintis bei jausmus, realybę ir iliuziją. Čia nei mįslė, nei uždavinys, bet atsakymą teks susirasti patiems. Parodą aplankyti galima iki vasario 5 d.

Gretos Skaraitienės / 15min nuotr./Galerijoje „Kunstkamera“ spaudos konferencija, kurioje buvo pristatyta problema – galimi kūrinių falsifikatai
Gretos Skaraitienės / 15min nuotr./Galerijoje „Kunstkamera“ spaudos konferencija, kurioje buvo pristatyta problema – galimi kūrinių falsifikatai

Galerijoje „Kunstkamera“ duris atvėrė paroda „Dubito“: originalas abejotinas falsifikatas. Šia paroda siekiama pristatyti opią meno rinkos problemą, kuri jau demonstruoja savo apraiškas ir Lietuvos meno rinkoje: galimai falsifikuotų meno kūrinių faktus. Iš viso parodoje pristatoma daugiau kaip 60 fotografijų, kuriose užfiksuoti tiek tipiniai, tiek įdomiausi menotyrininkams abejonių sukėlusių meno kūrinių atvejai. Parodą aplankyti galima iki sausio 31 d.

Ieva Rutė. Arbatos fotografija
Ieva Rutė. Arbatos fotografija

Vilniaus fotografijos galerijoje atidaryta antroji personalinė Ievos Rutės paroda „vaizdai virsmai“. Joje pristatomos dvi temos: juodai baltų, „drumsto vaizdo“, fotografijų serija iš vienos paskutiniųjų ikipandeminių kelionių po Tibeto kalnus bei arbatos fotografija – unikalus beaparatės, procesinės fotografijos pavyzdys. Paroda veiks iki vasario 5 d. veiks

Medeinė Revuckaitė. Tikriausiai Nr. 8, 2020
Medeinė Revuckaitė. Tikriausiai Nr. 8, 2020

„Pamėnkalnio“ galerijoje veikia Medeinės Revuckaitės ir Airos Urbonavičiūtės kūrybos paroda „No Thoughts / Head Empty“ (liet. Jokių minčių / tuščia galva). Dviejų jaunųjų menininkių kūryboje vyrauja dvejonės, nerimo, namų / artimos aplinkos (kaip metaforos ar simbolio), tikrumo ieškojimo temos. Paroda veiks iki sausio 29 d.

Simas Novilas. Babos laivas, 2020
Simas Novilas. Babos laivas, 2020

Galerijoje „Arka“ galima aplankyti grafikos bei skulptūros parodą „12:16“, kurioje pristatoma šešiolikos jaunųjų kūrėjų, šiemet baigsiančių Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, kūryba. Parodoje savo darbus pristato Liepa Budėnaitė, Tomas Kavarskas, Gabija Končiūtė, Patricia Kožekina, Ūla Norvilaitė, Mark Radlinskas, Modesta Radzevičiūtė, Tėja Sidaravičiūtė, Ugnė Smilga Aliukaitė, Roberta Alksnytė, Aronas Balčiūnas, Rapolas Grinčelaitis, Sofija Juozapaitytė, Saulius Liaškovas, Simas Novikas ir Naglis Kranauskas. Parodą aplankyti galima iki sausio 29 d.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Jono Meko paroda Nacionalinėje dailės galerijoje
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Jono Meko paroda Nacionalinėje dailės galerijoje

Nacionalinėje dailės galerijoje duris atvėrė tarptautinė paroda „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“, pristatanti Jono Meko filmus, jo intelektinį ir organizacinį darbą, puoselėjant nepriklausomą kiną, bei jo bendraminčių Amerikos avangardinio kino kūrėjų darbus. Parodoje apsilankyti galima iki 2022 vasario 20 d.

Jurgio Mačiūno nuotraukų koliažas: kadras iš Jono Meko filmo, knygos „Mr.Fluxus“ viršelis ir kadras iš filmo „George: Jurgio Mačiūno ir Fluxus istorija“
Jurgio Mačiūno nuotraukų koliažas: kadras iš Jono Meko filmo, knygos „Mr.Fluxus“ viršelis ir kadras iš filmo „George: Jurgio Mačiūno ir Fluxus istorija“

Jono Meko vizualiųjų menų centras kviečia į parodą „Jurgis Mačiūnas. Fluxus biografika“ skirtą „Fluxus“ 60-mečiui. Šią parodą sudaro du segmentai: tai dalis Fluxus kolekcijos bei filmų ir performansų programa. Paroda veiks iki 2022 m. vasario 21 d.

Leona Szczepanowicz. Sapnas. XX a. 4 deš. Lietuvos nacionalinis muziejus
Leona Szczepanowicz. Sapnas. XX a. 4 deš. Lietuvos nacionalinis muziejus

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaryta paroda „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“, kurioje pirmą kartą pristatyta tarpukario Vilniaus moterų kūryba. Parodoje moterų kūryba atskleidžiama per šešis teminius pjūvius: Įrėmintas žvilgsnis pasakoja apie moterų kurtus portretus ir autoportretus, Namų teritorija praveria artimos aplinkos kulisus, Sapnų ir nerimo erdvės nukelia į socialiai ir emociškai jautrių išgyvenimų patirtis nuo skurdo iki balaganiškų cirko artistų pasirodymų, Tradicinės kultūros atvėrimai įveda į etninės kultūros pažinimo ir tyrinėjimo lauką, Stilingo gyvenimo ritmu primena apie modernumo siekį ir Vilniuje buvusią populiariąją bei teatro kultūrą, o Meno piligrimės iliustruoja moterų kelionių temą. Parodą aplankyti galima iki 2022 m. balandžio 10 d.

Nuotrauka iš parodos „Maldos, burtai ir šafranas“. Nuotraukos autorius Gediminas Trečiokas, Lietuvos nacionalinis muziejus
Nuotrauka iš parodos „Maldos, burtai ir šafranas“. Nuotraukos autorius Gediminas Trečiokas, Lietuvos nacionalinis muziejus

Istorijos namuose duris atvėrė paroda „Maldos, burtai ir šafranas“ skirta Totorių metams. Lankytojai kviečiami susipažinti su autentiškais kelių šimtų metų senumo rankraščiais, kurie saugo totorių tikėjimo paslaptis, atskleidžia tautos asimiliacijos istoriją, o paraštėse slepia ir trumpus ekskursus į tuometį gyvenimą. Paroda veiks iki 2022 sausio 30 d.

Čia taip pat tebeveikia paroda „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“, kviečianti susipažinti su senosios Europos priešistore bei unikalia archeologine medžiaga, įkvėpusia žymiąją mokslininkę M.Gimbutienę iškelti drąsias hipotezes, kurios, galiausiai, ir padėjo įtvirtinti jos vardą akademiniame pasaulyje. Parodoje galima išvysti per 300 eksponatų, atvežtų iš 10 Europos valstybių. Šią ekspoziciją aplankyti galima iki 2022 metų kovo 13 d.

Istorijos namuose tebeveikia ir paroda „Ką slepia sarkofagas? Senovės Egipto mumijų tyrimai“. Ši pažintinė ir patyriminė paroda atskleidžia pastarųjų beveik 200 metų Senovės Egipto mumijų tyrinėjimus ir lietuvių dalyvavimą juose. Paroda veiks iki 2022 kovo.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Prospekto galerijoje atidaryta Tado Kazakevičiaus paroda
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Prospekto galerijoje atidaryta Tado Kazakevičiaus paroda

Prospekto galerijoje galima išvysti fotomenininko Tado Kazakevičiaus fotografijų parodą „Pernykštis sniegas“. Šiame cikle fotografas gilinasi į tremties temą, tiksliau, 1946 m. entuziastų ir pasišventusių žmonių dėka iš Sibiro pargabentų našlaičių vaikų istoriją. Šia paroda T.Kazakevičius klausia, ar galima į tremtį žvelgti ne iš mirties, bet gyvenimo perspektyvos? Parodą aplankyti galima iki 2022 m. sausio 22 d.

Miuncheno prakartėlės fragmentas, XIX a.
Miuncheno prakartėlės fragmentas, XIX a.

Bažnytinio paveldo muziejuje veikia paroda „Štai žvaigždė! Gimimo scena: nuo Alpių kalnų iki Baltijos jūros“. Paroda pristato Jėzaus gimimo scenos vaizdavimo tradicijas Alpių regione bei Lietuvoje. Parodos ašis – įspūdingo dydžio, šimtus figūrėlių turinčios, dešimtmečiais pildytos ir plėstos bavariškos ir tirolietiškos prakartėlės, skirtos įvietinti Išganytojo gimimo įvykį, jį perkeliant į žiūrovų tėvynę. Paroidą aplankyti galima iki 2022 m. sausio 29 d.

Liucija Zaveckienė. Poilsio baldų komplektų Nr. 1100, 1087 projektai. 1978. Lietuvos nacionalinis muziejus
Liucija Zaveckienė. Poilsio baldų komplektų Nr. 1100, 1087 projektai. 1978. Lietuvos nacionalinis muziejus

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje duris atvėrė žymių Lietuvos baldų dizainerių paroda „Kasdienybės architektės. Gyvenamųjų interjerų baldų dizainas. 1959–1984“. Parodos lankytojai susipažins su pirmųjų profesionalaus dizaino kartų baldininkių, itin daug dėmesio skyrusių gyvenamosios aplinkos formavimui, kūryba. Baldų kūrėjos moterys, gana gausiai startavusios 6–7 deš., davė ryškų postūmį lietuviškų baldų modernizmo tradicijai, kurią vėliau sujungė su naujomis, laiko padiktuotomis dizaino tendencijomis. Paroda veiks iki 2022 m. kovo 30 d.

Gruodžio 21 d. čia taip pat bus atidaryta Mados kūrėjos Agnės Kuzmickaitės paroda „Drugelio efektas“. Tai paroda apie kasdienybę, tampančią mada, apie daiktus ir simbolius, menininkės savirealizaciją ir motinišką atsidavimą. „Drugelio efektas“ ‒ vizualus, taktilinis pasakojimas apie materijos galią ir jos sukeliamą daiktišką ekstazę. Paroda veiks iki 2022 m. vasario 14 d.

Animacinio filmo „Drakonas“ eskizas
Animacinio filmo „Drakonas“ eskizas

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus kviečia naujai atrasti stebuklingą Gražinos Brašiškytės pasaulį parodoje „Gražina ir drakonas“. G.Brašiškytė – pirmoji Lietuvos profesionali dailininkė statytoja, ji viena pirmųjų baigė studijas tuometiniame Maskvos Kinematografijos instituto Meno fakulteto Multiplikacijos (animacijos) skyriuje, o jos kūrybinis palikimas laikomas animacijos aukso fondu. Nors aplinkybės vertė menininkę dirbti Rusijoje, ji visą gyvenimą nenutraukė ryšių su Lietuva ir kasmet joje lankydavosi. Ši paroda – tai unikali galimybė susipažinti su pieštine animacija, jos kūrimu bei procesais. Šia technika animaciniai filmai nebekuriami jau porą dešimtmečių. Paroda veiks iki 2022 m. gegužės 31 d.

Daumantas Kučas. Barbora ir Žygimantas, 2021.
Daumantas Kučas. Barbora ir Žygimantas, 2021.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia didžiausia tarptautinė medalio meno paroda Baltijos šalyse – XI Baltijos medalių trienalė. Šiųmetėje trienalėje pristatomi septyniasdešimties menininkų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Švedijos darbai. Tai ne tik lengvai atpažįstami, klasikinės formos ir stilistikos medaliai, sukurti iš bronzos, žalvario ar sidabro, bet ir kiek neįprasti, konceptualūs medalio objektai, pagaminti iš plastiko, stiklo, komponuojant plieninę vielą ar panaudojant kelias skirtingas medžiagas. Parodą aplankyti galima iki 2022 vasario pabaigos.

Audronė Zupkienė siuvinėja. Nuotraukos autorė Ramunė Vlasenkienė.
Audronė Zupkienė siuvinėja. Nuotraukos autorė Ramunė Vlasenkienė.

M.K.Čiurlionio namuose atidaryta Audronės Zupkienės siuvinėtų M.K.Čiurlionio darbų paroda. „Pirmąjį Čiurlionio paveikslą baigiau siuvinėti 2013 metais. Darbas tęsėsi metus ir tris mėnesius, – pasakoja unikalios parodos autorė Audronė Zupkienė. – Visus siuvinėjau panašiai – iki pusantrų metų. Stengiausi, kad darbai atitiktų originalaus dydžio M. K. Čiurlionio paveikslus”. Paroda veik iki 2022 m. sausio 31 dienos.

Parodos „APEIRON. – Kodėl austrai dabar? – Austrų ekspedicija 2021“ plakatas
Parodos „APEIRON. – Kodėl austrai dabar? – Austrų ekspedicija 2021“ plakatas

Radvilų rūmų dailės muziejuje duris atvėrė Austrijos menininkų paroda „APEIRON. – Kodėl austrai dabar? – Austrų ekspedicija 2021.“ Šioje parodoje-ekspedicijoje tyrinėjami keturiolikos Austrijoje gyvenančių ir kuriančių šiuolaikinių menininkų darbai, atskleidžiantys daugialypes nebūties ir absurdo idėjas bei tam tikrą tendenciją į netikėtos, nujaučiamos ekspedicijos principą ir empatiją, būdingą poapokaliptinei žiūrai. Parodą apžiūrėti galima iki 2022 sausio 30 d.

Vizualizacija iš parodos „Projektas – Homo sovieticus“
Vizualizacija iš parodos „Projektas – Homo sovieticus“

Tuskulėnų dvaro rūmuose atidarytas naujas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro muziejus „Projektas – Homo sovieticus“. Ekspozicijoje siekiama atskleisti sovietinio totalitarinio režimo pastangas ir priemones kurti naują socialinę, kultūrinę ir politinę aplinką ir jos produktą – sovietinį pilietį.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Fotografijos paroda „Permainų šventė“
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Fotografijos paroda „Permainų šventė“

MO muziejuje atidaryta fotografijų paroda „Permainų šventė“. Eksponuojami lietuvių fotografų darbai pristato vieną būdingiausių Lietuvos fotografijos bruožų – asmeninių, religinių bei politinių švenčių vaizdavimą. Jis Lietuvos fotografijoje buvo svarbus ne vieną dešimtmetį. Paroda veiks iki 2022 m vasario 27 d.

Andriaus Stepankevičiaus nuotr./ Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ nuotr./Paroda „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945–1990“
Andriaus Stepankevičiaus nuotr./ Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ nuotr./Paroda „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945–1990“

Meno pažinimo centre „Tartle“ atidaryta paroda „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945–1990“, kviečianti pažinti dailę sovietmečiu. Ši ekspozicija kvies įsigilinti į Lietuvos dailės ir kultūros virsmus po Antrojo pasaulinio karo ir suprasti, kokią įtaką kūrėjams turėjo sovietinis režimas. Ekspozicijoje – 80 tapybos, grafikos, skulptūros, stiklo ir keramikos kūrinių bei spaudinių iš „Tartle“ kolekcijos. Paroda veiks iki 2022 metų gegužės.

Adomo Galdiko muziejaus interjeras
Adomo Galdiko muziejaus interjeras

Duris atvėrė Adomo Galdiko muziejus, kuriame pristatoma žymaus lietuvių dailininko Adomo Galdiko (1893-1969) įvairių laikotarpių kūryba. Naujai įsikūrusiame muziejuje saugoma daugiau nei 260 dailininko kūrinių, dalis – dar niekur neeksponuoti. Tai didžiausia privati A.Galdiko darbų kolekcija Lietuvoje, priklausanti muziejaus įkūrėjui, kolekcininkui Arnui Jurskiui. Arklių gatvėje įsikūrusiame muziejuje lankytojai kviečiami su autoriaus kūryba susipažinti netradiciniu būdu – patyriminių edukacijų metu.

Kaunas

Evaldas Pauza. Kalnas
Evaldas Pauza. Kalnas

A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje duris atvėrė skulptoriaus Evaldo Pauzos paroda „Pienių vynas, arba Žmuidzinavičius ir kiti kareivėliai“. E.Pauzos kuriama skulptūra – figūrinė, primenanti visiškai tradicinę skulptūrą, tačiau naujai permąstyta ir pateikta pasitelkiant šiandienines mąstymo ir matymo kategorijas. Tradicinis lieka tik atlikimo būdas ir technologija: lipdyba, formos, liejimas iš bronzos ar aliuminio. Parodą aplankyti galima iki 2022 m. vasario 16 d.

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus nuotr./Paroda „Lietuviški naujametiniai ir kalėdiniai atvirukai, leisti sovietiniu laikotarpiu“
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus nuotr./Paroda „Lietuviški naujametiniai ir kalėdiniai atvirukai, leisti sovietiniu laikotarpiu“

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje atidaryta paroda „Lietuviški naujametiniai ir kalėdiniai atvirukai, leisti sovietiniu laikotarpiu“. Čia pristatoma menotyrininko ir filokartininko Pauliaus Andriuškevičiaus 442 naujametinių ir kalėdinių atvirukų kolekcija. Parodos tikslas – ne tik parodyti visuomenei eksponuojamus atvirukus, bet ir supažindinti, kaip tuo laikotarpiu atvirukų kūrimą veikė sovietinė ideologija, kokios tam buvo pasitelktos meninės priemonės. Paroda veiks iki 2022 metų vasario 7 d.

Darya Karalkova „Šaknys“. Asmeninio archyvo nuotr.
Darya Karalkova „Šaknys“. Asmeninio archyvo nuotr.

13-oje Kauno bienalės parodoje „Once Upon Another Time... gyveno jie jau kitaip“ kūrėjai skirtingomis meno formomis pasakoja žmonių ištvermingumo ir prisitaikymo istorijas. Kūriniai rodomi Lietuvos krepšinio namuose, T.Ivanausko zoologijos muziejuje, A.Žmuidzinavičiaus kūrinių, rinkinių muziejuje/Velnių muziejuje ir VDU menų galerijoje „101“. Meninės instaliacijos miestiečių ir miesto svečių laukia ir netikėtose miesto vietose.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paroda apie tarpukario Kauną
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paroda apie tarpukario Kauną

„Atominio bunkerio“ muziejuje atidaryta ekspozicija skirta tarpukariui – vienam įsimintiniausių ir pažangiausių Lietuvos laikotarpių. Muziejaus kolektyvas atkūrė dvi tarpukario parduotuves su autentiškais jų elementais, o visi pristatomi daiktai yra dar veikiantys, nors buvo pagaminti daugiau nei prieš 100 metų.

Klaipėda

Rokas Čėsna. 21x10.5 cm
Rokas Čėsna. 21x10.5 cm

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro II aukšto galerijoje atidaroma Roko Čėsnos kūrybos paroda „This Way Up / Nevartyti!“. Kadangi didžiąją laiko dalį jaunasis dizaineris praleidžia priešais ekraną, šiuo projektu jis bando atsitraukti nuo skaitmeninio tobulumo. Darbuose vaizduojami stilizuoti kasdienio gyvenimo fragmentai bei idėjos – nuo tipografijos ir ženklodaros iki tūrinių objektų. Autoriaus kūrybai didelę įtaką daro minimalizmas ir skandinaviškas dizainas, tačiau kaip priešingybė jį taip pat labai traukia japonų wabi sabi filosofija, teigianti, kad grožis slypi netobulume. Paroda veiks iki vasario 11 d.

L.Matijošaitytė „Mutantas“, 2021
L.Matijošaitytė „Mutantas“, 2021

Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta paroda „Dangus krenta į jūrą“, kurioje į vieną meninę visumą susijungė šiuolaikinė Lietuvos keramikos meno ir istorinių navigacijos prietaisų ekspozicija. Šį projektą galima vadinti „tyrimu“, kuriuo bandoma atsakyti į klausimus: kokią vietą užima jūra šiuolaikinio dailininko pasaulėjautoje? Kokius jausmus, vaizdus ar formas inspiruoja buvimas prie jūros arba galvojimas apie ją? Ar gyvendamas kitose Lietuvos vietose žmogus jaučia Baltijos jūros alsavimą?

Alvydo Lukio parodos „Ne tik šaknys. Pagal tėvo Juozo Lukio Sibiro archyvą“ plakatas
Alvydo Lukio parodos „Ne tik šaknys. Pagal tėvo Juozo Lukio Sibiro archyvą“ plakatas

Šiauliai

Fotografijos muziejuje atidaryta Alvydo Lukio paroda „Ne tik šaknys. Pagal tėvo Juozo Lukio Sibiro archyvą“. Ši paroda tai – Juozo Lukio (1927–2001) fotografinio palikimo remediacija. Panaudoti fotonegatyvai iš tremties Irkutsko srityje, Alzamajuje ir kelių metų laikotarpio grįžus į Lietuvą bei Alvydo Lukio (g. 1958 m., tik tėvams grįžus į Tėvynę) fotografijos iš serijos „Ars Botanica“. Parodos siužetas sudarytas apmąstant augalų ir žmogaus likimo paraleles. Paroda veiks iki 2022 m. vasario 27 d.

Panevėžys

Artūras Stančikas. Nuotolinis mokymasis. 2020 m.
Artūras Stančikas. Nuotolinis mokymasis. 2020 m.

Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaryta dviejų panevėžiečių dailininkų parodos: keramiko Egidijaus Radvensko „ ART(e)FAKTAI. Retrospektyva“ ir tapytojo Artūro Stančiko „Fragmentai“. Šias parodas aplankyti galima iki 2022 sausio 15 d.

Martyno Ambrazo / Porceliano galerijos nuotr/Panevėžyje atidaryta vienintelė Lietuvoje porceliano galerija
Martyno Ambrazo / Porceliano galerijos nuotr/Panevėžyje atidaryta vienintelė Lietuvoje porceliano galerija

Panevėžio rajone Įstros lėktuvų muziejaus patalpose, duris lankytojams atvėrė porceliano galerija. Daugiau kaip 250 kvadratinių metrų patalpoje eksponuojama daugiau kaip tūkstantis porceliano meno dirbinių.

Dangės Širvytės fotografija
Dangės Širvytės fotografija

Ukmergė

„Vilkamirgės“ galerijoje atidaryta fotografės Dangės Širvytės fotografijų paroda „Su šventom Kalėdom!“ Joje eksponuojamos menininkės darytos atvirutės, kurias per ilgus bičiulystės metus ji su savo vyru juvelyru Aleksandru Šepkum, siųsdavo draugams sveikindami šv.Kalėdų proga. Šios nedidukės parodos fotografijos – tai mažas, tylus, privatus draugystės liudijimas. Paroda veiks iki sausio 31 d.

Druskininkai

Fotografija iš parodos „Gobelenas vakar ir rytoj“.
Fotografija iš parodos „Gobelenas vakar ir rytoj“.

M.K.Čiurlionio namuose-muziejuje ir V.K.Jonyno galerijoje veikia tekstilės meno paroda „Gobelenas vakar ir rytoj“. Parodoje septyniolika Lietuvos kūrėjų rodo kūrinius, kurie atlikti gobeleno technika ir atspindi tautos identitetą, o šią kolekciją numatyta eksponuoti ir už šalies ribų. Paroda veiks iki 2022 m. sausio 30 d.

Juodkrantė

Tomo Ivanausko nuotr./Parodos „Semeniškių idilės“ fragmentas. Juodkrantė
Tomo Ivanausko nuotr./Parodos „Semeniškių idilės“ fragmentas. Juodkrantė

Liudviko Rėzos kultūros centre atidaryta fotografijų paroda „Semeniškių idilės“, skirta Jono Meko šimtmečiui paminėti. Parodoje eksponuojamos fotografų Antano Sutkaus, Algimanto Kunčiaus, Viktoro Kapočiaus bei Jono Meko žmonos Hollis Melton užfiksuotos akimirkos iš pirmųjų J.Meko sugrįžimų į Lietuvą 1971 ir 1977 metais. Ištisus metus ši paroda keliaus per visą Lietuvą.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

08:08
20:36
01:37

Adventur 2022

Maistas

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams