„Kai kurie šiuose darbuose įžvelgia planetas, kažkas yra spėjęs, kad čia – sausainiai“, – galerijos lankytojų mintis, išsakytas žvelgiant į fotodarbų ciklą „Stebėjimas“, prisimena V.Odnoviunas.
Tačiau perskaitę prie fotografijų esančius užrašus galerijos lankytojai nustemba – kadrai padaryti buvusiame KGB kalėjime Vilniuje (dabartiniame Genocido aukų muziejuje).
Tai – makro objektyvu užfiksuotos stebėjimo akutės, pro kurias kalėjimo prižiūrėtojai galėjo sekti kiemeliuose esančius kalinius, savo aukas.
Pilną autoriaus portfolio iš arčiau galite pasižiūrėti čia.
„Tik pažvelgę į abstraktų atvaizdą susidarome pirminę interpretaciją. Kai sužinome atvaizdo atsiradimo kontekstą, imame suvokti paslėptus darbo aspektus. Interpretuoti abstraktų vaizdą pajungiant kontekstines žinias ir iš jų kylančius vaizdus“, – pasakoja fotomenininkas.
Kai sužinome atvaizdo atsiradimo kontekstą, imame suvokti paslėptus darbo aspektus.
Tiesa, menininkas prasitaria, jog galerijoje eksponuojamų „Stebėjimo“ darbų serija nėra pilna: „Dėl laiko ir erdvės stokos čia trūksta dar vieno kadro, kuris buvo padarytas toje pačioje vietoje.“
Ateityje fotografas žada pristatyti ir tuos kadrus, kuriuos jis užfiksavo neseniai viešėdamas buvusiame KGB kalėjime Rygoje. Menininkas taip pat planuoja apsilankyti ir kituose buvusiuose KGB kalėjimus Taline, Berlyne, Lvove.
Karo paliktos žaizdos
Antroji V.Odnoviuno darbų serija pavadinimu „Varšuva, 1944“ atsirado menininkui vaikštant po Lenkijos sostinės gatves. Čia ant atsitiktinių pastatų jis pastebėjo užlopytas kvadratų žymes.
„Pamačiau tas žymes ir man pasidarė įdomu, kas tai yra. Vėliau sužinojau, jog tai yra užtinkuotos kulkų žymės. Prie šių sienų buvo šaudomi žmonės“, – skaudžią miesto istoriją atskleidžia menininkas.
Jo teigimu, 1944 metų įvykiai – viena didžiausių Lenkijos tragedijų: „Miestas buvo faktiškai sunaikintas. Išlikę pastatai ilgainiui buvo užlopyti. Tarsi, užgydyti, tik su užsilikusiais randais. Vienas lenkų menininkas šią terapiją taiko lig šiol – randa kulkų paliktas žymes ir jas užglaisto. Praėjo tiek metų, o miestas vis dar gydosi.“
Savo kūriniais noriu perteikti mintį, jog tuo, ką matome, negalime pasikliauti aklai. Visuomet turime įsižiūrėti giliau, klausti: kas tai?
Tiesa, nors serijoje „Varšuva, 1944“ abstraktumo yra kiek mažiau, t.y žiūrovui kiek lengviau atpažinti, jog kadruose – sienos atkarpos, tačiau vargu ar istorinių detalių nežinantis stebėtojas (ar po Varšuvos gatves vaikštantis turistas), gali įsivaizduoti, kokią tikrąją praeities žaizdą slepia šios žymės.
„Savo kūriniais noriu perteikti mintį, jog tuo, ką matome, negalime pasikliauti aklai. Visuomet turime įsižiūrėti giliau, klausti: kas tai? Galbūt mums reikės sužinoti regimo atvaizdo kontekstą? Kvestionuoti net ir tą informaciją, kuri apibrėžia kontekstą?“ – filosofiškai klausia V.Odnoviunas.
Glaustai apie autorių
V.Odnoviunas – ukrainietis, pastaruosius ketverius metus gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje.
2009–2016 metais dalyvavo meno parodose Ukrainoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje ir JAV. Persirgęs vėžiu, 2011 metais sukūrė parodą, skirtą vėžiu sergantiems vaikams Charkove, Ukrainoje.
2014–2016 metais gavęs stipendiją iš Švietimo mainų paramos fondo Vilniaus dailės akademijos (toliau – VDA) Fotografijos ir medijos meno katedroje studijavo magistrantūros studijas.
2015 metais pagal „Erasmus“ stipendiją buvo išvykęs studijuoti į Lodzės meno akademiją.
Šiuo metu fotomenininkas tęsia akademinius mokslus – Dailės istorijos ir teorijos magistrantūros studijas VDA.
2016 metais nominuotas „BALTIC YOUNG ARTIST AWARD 2016“ apdovanojimui.
Daugiau apie parodą galite sužinoti čia.
