Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Galerijoje „Meno niša“ – Gusto Jagmino tapybos paroda „Peizažas su kaliošu“

„Peizažas su kaliošu“
Gusto Jagmino tapybos darbas / „Peizažas su kaliošu“
Šaltinis: 15min
0
A A

Rugpjūčio 31 d. trečiadienį,18 val., galerijoje MENO NIŠA atidaroma tapytojo Gusto Jagmino ( g. 1979) – paroda „Peizažas su kaliošu”. Tai trečioji personalinė menininko paroda, kurioje bus išskirtinai tik peizažai – ramūs, degantys, skęstantys, pilni, tušti, apokaliptiški ir romantiški.

„Mane domina kultūros klimpimas natūron, kaip Peizažo su kaliošu tapybinėje situacijoje. Ir tapau aš taip besimurkdydamas subjektyvistinėse teptuko grimzlėse, kol galiausiai objektyvumo lieka vis mažiau, tačiau peizažas vis dėlto išnyra“, – naujausią parodą pristato Gustas Jagminas.

„Jis – geras koloristas, mėgstantis tapyti „užkelta“ spalvine gama, kontrastais, vykusiai panaudodamas piešinį, figūratyvą. Remiasi gamta, patirtimi, stebėjimu. Neieško pigaus komercinio rezultato. Moka analizuoti natūrą, ją dekonstruoti ir konstruoti“, – teigia menotyrininkas dr. Viktoras Liutkus.

Menotyrininkas Kęstutis Šapoka Gustą Jagminą apibūdina kaip autsaiderį ir tuo pačiu „lietuviškos“ tapybos tradicijos puoselėtoją „Riba tarp autsaiderių, primityvaus meno ir lietuviškos ars tradicijos. Ties šia riba sunku dėlioti į „lentynas". Balansavimas ant šios ribos ir sukuria intrigą.“

Gustas Jagminas gimė Dauguose, 2010 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos magistro studijas yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, dėsto Alytaus dailės mokykloje.

G.Jagminas tapybos mokėsi pas A.Šaltenį, H.Čerapą, R.Nemeikšį, jo emocinga ir nuoširdi tapyba kelia asociacijų su R.P.Vaitiekūno peizažais, formatai, koloritas artimas Inos Budrytės kūriniams.

Gusto Jagmino tapybos daras/„Buvom prasilenkę karališkame dramos būrelyje.Gausi slyvą“
Gusto Jagmino tapybos darbas/„Buvom prasilenkę karališkame dramos būrelyje. Gausi slyvą“

Gustas neslepia žavėjimosi lietuvių tapytojais, aktyviai dalyvauja šiandieniniuose meno procesuose, parodose, rašo. Menotyrininkas Viktoras Liutkus tai apibūdina kaip menininko dialogą su žiūrovu, meno kritika ir kolegomis.

Interviu su R.Gritėnu paklaustas apie sąsajas su lietuvių tapyba menininkas sako „ ... Niekada nesvarsčiau, būti ar nebūti „lietuvišku“ tapytoju. Žinoma, kad yra puikios lietuviškos tapybos ir ji mane veikė ir tebeveikia, bet ne daugiau nei vokiška „Ūmioji tapyba“, art brut ar tiesiog vaikų piešiniai, kurie net nepretenduota į meninę kūrybą... Kalbant apie lietuviškos tapybos tęstinumą, manau, kad mane domina kolorizmo plėtojimo galimybės, jos tikrai dar neišsemtos...“

Figūratyvinėse, koloristinėse Gusto Jagmino drobėse visuomet gali rasti peizažą – kaip pagrindinį ar šalutinį herojų. Naujausioje parodoje „Peizažas su kaliošu“ irgi bus daugiau horizontų, ribų ir peizažų nei kaliošų.

Gustas Jagminas apie parodą:

Aš visą laiką stoviu ant žemės ir net užsimerkus regisi horizontai. Atsigulu, vis tiek – horizontai. Ar horizontas atskiria viršų nuo apačios ar sujungia, ir ar nuo čia prasideda hierarchija ir matymo bei mąstymo kultūra? Man rodos, tai tik mano kaip žiūrinčiojo (kūno) fizinė padėtis. Save suvokiu stovėdamas ant žemės ir matydamas horizonto liniją. Man ji būtina. Ji ramina, kaip gili žalia, kaip vanduo, kaip ugnis. Mane domina kultūros klimpimas natūron, kaip Peizažo su kaliošu tapybinė situacijoj. Ir tapau aš taip besimurkdydamas subjektyvistinėse teptuko grimzlėse, kol galiausiai objektyvumo lieka vis mažiau, tačiau peizažas vis tik išnyra. O būna, kai žiūriu į seną sodą ir matau ne sodą, bet klasiko peizažus, na tada jau – ne kas; tai vis ta kultūrinė patina ir kaip nuo jos apsivalyti? Kaip nušokti nuo konvencionalaus proto? – Kryčiu jau nebeišeina, tad bandau palengva beklampojant po natūrą brautis iš kultūros – link/anapus horizonto; nors horizontas – tik miražas, kaip tam tikra, mano netobulo regėjimo įžiūrima (jeigu giedra) žemės ir dangaus susiliejimo linija.

Ir taip vėl ir vėl.

P.S. Praskrido virš sodo koks tai šviesulys ir dingo anapus horizonto, pasvarsčiau: lyg ir nepanašus į kinišką popierinį balionėlį su žvake; apsidžiaugiau – gal NSO? Deja, praskrido antrasis ir visam akivaizdume pasimatė, kad tai tik dar vienas kiniškas balionėlis. Išaušus eisiu tapyti dar vieno Peizažo su kaliošu.

Paroda veiks iki rugsėjo 23 d.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą