Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 5d. 10:34 , Atnaujinta: 2021 gegužės 5d. 12:37

Istorijų namai atidaryti: ar žinojote, kad Lietuvoje taip pat saugomos mumijos?

Parodos akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr. / Parodos akimirka
Trečiadienį oficialiai atidarytas naujas Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys – Istorijų namai, savo veiklą pradedantis dviejomis parodomis. Vienoje jų „Ką slepia sarkofagas?“ pirmąjį kartą istorijoje vienoje vietoje eksponuojamos visos Lietuvoje saugomos mumijos. Antroje – išskirtinė Arūno Baltėno fotografijų paroda „Darbai ir gyvenimai“.

Anot direktorės Rūtos Kačkutės, Istorijų namai – moderniausias padalinys, o jo interjeras esąs specialiai pritaikytas muziejui. Jo architektas Alfredas Trimonis prieš tai projektavo pastatus ne tik Vilniuje, bet ir visame pasaulyje.

„Mes norime turėti padalinį, pasakojantį istorijas, kurios gali keistis per mokslinius tyrimus, refleksijas. Pasakosime ne tik jas, bet ir kelsime klausimus, kas yra ne mažiau svarbu nei rasti atsakymus“, – teigė ji.

Istorijų namuose bus įrengtos darbo vietos mokslininkams.

„Antra – norime padaryti parodas, kurios būtų įdomios kuo platesnei bendruomenei. Kas yra mūsų lankytojas? Kalbame apie skirtingas bendruomenių grupes: siekiame įsiklausyti ir į profesionalų, ir ne specialiai besidominčiųjų, vaikų bei jaunimo poreikius. Tarkime, Egipto paroda sukurta keliais lygmenimis“, – tęsė ji.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Eksponatų 3D kopijos, kurias padėjus ant tam skirto paviršiaus bus galima išgirsti, kuo šie ypatingi
Arno Strumilos / 15min nuotr./Eksponatų 3D kopijos, kurias padėjus ant tam skirto paviršiaus bus galima išgirsti, kuo šie ypatingi

Ji teigė, kad Istorijų namuose bus įrengtos darbo vietos mokslininkams. „Mes norime, kad mūsų medžiagą tirtų“, – tikino R.Kačkutė.

Be to, pridūrė, kad Istorijų namuose bus rengiamos tarptautinės parodos. Pirmoji, skirta Marijai Gimbutienei, įvyks rudenį.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Rūta Kačkutė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Rūta Kačkutė

Tos intriguojančios mumijos...

Pasak vienos iš kuratorių Vitos Blažiūnienės, paroda siekiama pažvelgti kitu kampu. „Kaip senovės Egipto eksponatai atkeliavo į Lietuvą, pradedant XIX a.“

Kuratoriams buvo svarbu papasakoti apie asmenybes, kurios dalyvavo, taip pat, kaip vyko šio laikotarpio tyrimai.

Tai 200 metų tyrimų, kolekcionavimo istorija, teigė ji.

Lietuvoje pirmąjį kartą Lietuvoje eksponuojamos visos Lietuvoje saugomos mumijos.

Arūnas Baltėnas: siūlau nepamiršti

„Tai mažiau nei trečdalis mano sukurto archyvo, kurį sudaro trys dalys“, – pasakojo fotografas.

„Iš viso sukurta virš 400 nuotraukų, o iš jų čia eksponuojama apie 120“, – pridūrė jis.

„Žiūrint į parodas kyla keistas jausmas – daug džiugesio, laimingų veidų, kai mes įpratę matyti daug kitokių problemų, – sakė jis. – Mano tikslas buvo pasakyti, kad mes gyvename labai keistu laikotarpiu. Kaip niekada iki šiol mes turime galimybę tvarkyti savo gyvenimus – dirbti, kurti, mokytis keliauti. Siūlau to neužmiršti.“

Arno Strumilos / 15min nuotr./Arūnas Baltėnas
Arno Strumilos / 15min nuotr./Arūnas Baltėnas

T.Rutkauskas: kiekviena mumija yra ypatinga

Parodos kuratores konsultavęs dr. Tadas Rutkauskas yra vienintelis egiptologas Lietuvoje. Paklausus, ką reiškia tokiu būti, jis atsako:

„Tai reiškia, kad trūksta kolegų, su kuriais gali kartu dirbti. Lyg ir galėtum tuo didžiuotis, tačiau tai yra iš tiesų sudėtinga, nes reikalingas mokslinis diskursas.“

Mokslininkas dirba VDU Istorijos katedroje, rašo straipsnius, dalyvauja užsienio bibliotekose.

Įprastai mumijos esti apipintos įvariausių stereotipų. 15min teiravosi, kuo šiuolaikinis žmogus apie jas nesupranta?

Anot T.Rutkausko, kai kurie mumijoms nejaučia pagarbos. „Kartais mes į jas žiūrime tik kaip į išlaikytą kūną, sprendžiame apie jį grožio kulto, amžinos jaunystės kontekste. Taip, jie yra gražiai išsilaikę, kartais atrodo baisokai tarsi kokiame siaubo filme. Vis dėlto pagrindinis mumifikacijos tikslas buvo ne sustabdyti akimirką – palikti kūną tokį pat gražų, koks jis buvo jaunystėje, o jį „išvalyti“ iš viso blogio, kūniškumo. Paverstį jį dievišku arba dievu Ozyriu, kuris tapęs mumija pirmasis nugalėjo mirtį.“

Egiptologas pažymėjo – mumija skirta ne amžinajam gyvenimui, o tobulai būčiai – būti su dievais amžinai.

Jis taip pat pasakojo, kad tobulai išlaikytas kūnas skirtas tam, kad siela kasnakt galėtų sugrįžti į kapą ir susijungtų su savuoju kūnu. „Egiptiečiai manė, kad tai yra dalis to viso didžiulio kosmoso, dievų pasaulio“, – pridūrė T.Rutkauskas.

Ko gero, Europoje buvo nemažai keliautojų, panašių į Mykolą Tiškevičių, ieškojusių senovės civilizacijų relikvijų. T.Rutkausko teigimu, mokslinį diskursą keičiančių atradimų šioje parodoje aptikta nebuvo. „Bet mokslininkui kiekviena mumija yra ypatinga“, – tikino pašnekovas.

„Norėčiau papasakoti, kaip prasidėjo visa ši paroda. Tai įvyko maždaug 2010 metais, kada į Lietuvą atvyko italų mokslininkas ir vienas geriausių mumijų tyrėjų pasaulyje Dario Piombino-Mascali. Kartu su Vilniaus universiteto (VU) tyrėjais (vienas jų – prof. Rimantas Jankauskas) jis tyrė Lietuvoje esančias mumijas“, – teigė T.Rutkauskas.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Tadas Rutkauskas
Arno Strumilos / 15min nuotr./Tadas Rutkauskas

Grafo M.Tiškevičiaus kasinėjimai, aprašyti jo dienoraštyje

Viena iš parodos kuratorių Simona Matuzevičiūtė 15min papasakojo apie LDK didiko M.Tiškevičiaus dienoraštį. „Mums tai buvo didžiulis atradimas, kurį su malonumu perskaitėme ne vieną kartą“, – teigė ji.

Pasak jos, viena parodos „Ką slepia sarkofagas?“ salių yra parengta būtent pagal šį dienoraštį, kurio lenkišką leidimą taip pat galima pamatyti ekspozicijoje.

„Jame rašoma apie kelionę į Egiptą, Nubiją, vykusią 1861–1862 metų žiemą. Jis atplaukė į Aleksandrijos uostą ir laivu nukako iki Abu Simbelo. 1863 metais Paryžiuje buvo išleistas šis jo dienoraštis, – pasakojo pašnekovė. – Ilgą laiką buvo galvojama, kad rankraštis yra dingęs, bet 1992 metais prof. Andrzejus Nivinskis originalą rado Poznanėje, Lenkijoje, Račynskių bibliotekoje, tad 1994 metais jis buvo išleistas lenkų kalba. Tačiau palyginus pastarąjį su rankraščiu, paaiškėjo, kad knygoje publikuota tik pirmoji dalis iki to, kai M.Tiškevičius ima kasinėti. O štai lenkiška teksto versija šiek tiek adaptuota, kad jis turėtų didaktinį poveikį ir nepakenktų didiko reputacijai.“

Arno Strumilos / 15min nuotr./Grafo Mykolo Tiškevičiaus dienoraštis
Arno Strumilos / 15min nuotr./Grafo Mykolo Tiškevičiaus dienoraštis
Arno Strumilos / 15min nuotr./Kūdikių mumijų klastotės, kurias parsivežė grafas Mykolas Tiškevičius
Arno Strumilos / 15min nuotr./Kūdikių mumijų klastotės, kurias parsivežė grafas Mykolas Tiškevičius

Kuratorė taip pat aprodė tris garso stoteles, kuriose galima išgirsti ištraukas iš M.Tiškevičiaus dienoraščio. Antai trečiojoje pateiktas grafo įspėjimas nepirkti mumijų iš valstiečių, nes jos gali būti klastotės. S.Matuzevičiūtė nukreipė akis į dvi Tiškevičiaus įsigytas kūdikių mumijas, kurios, kaip 2000 metais nustatyta, yra netikros.

„Vienoje mumijoje nėra jokių kauliukų, tai yra tik audinio gabalai, o antroje kojų srityje yra suaugusio žmogaus delnakauliai“, – teigė ji.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Simona Matuzevičiūtė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Simona Matuzevičiūtė

Krokodiliuko ir jauno vyro mumija

Parodoje akį patraukia nedidelė krokodiliuko mumija. Kaip teigė S.Matuzevičiūtė, senovės egiptiečiai specialiai mumifikuodavo gyvūnus.

„Didžioji jų dalis buvo aukos dievams, – pasakojo ji. – Prie šventyklų buvo specialios dirbtuvės, kuriose jie darydavo mumijas.“

Šis krokodiliukas įkvėpė kuratorius parengti specialias etiketes vaikams, kurias sukūrė iliustratorė Aušra Kiudulaitė. „Jis lydi vaikus po ekspoziciją ir pasakoja istoriją“, – teigė S.Matuzevičiūtė.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Krokodiliuko mumija
Arno Strumilos / 15min nuotr./Krokodiliuko mumija

Kaip vieną centrinių parodos eksponatų kuratorė pristatė sarkofagą, kurį Senienų muziejui padovanojo grafas Hohenlohė. „Jis pats paveldėjo šią kolekciją iš Radvilų, – sakė ji. – Viduje yra vyro mumija, kuri 2 tūkst. metų senesnė nei pats sarkofagas. Mes nežinome, ar tai yra antrinis panaudojimas, o gal tai buvo padaryta norint parduoti brangiau?“

15min domėjosi, ar įmanoma nustayti mirusiojo asmenybę? S.Matuzevičiūtė teigė, kad sarkofagas priklausė Horiui, kurio tėvas buvo Amenemopė. „Horis čia įvardijamas kaip Amono Ra žynys, tačiau, kas yra mumija, mes nežinome, nes nėra užrašo.“

Moksliniai tyrimai rodo, kad mumija yra gana jaunas ir sveikas vyras, kurio dantų būklė buvo gana prasta. „Galbūt dėl prastos higienos arba smėlio audrų, dėl kurių maiste atsiranda smulkių akmenėlių.“

Neseniai buvo atrasta, kad kažkada gyvenime šis žmogus buvo susilaužęs ranką ir turėjo nedidelį stuburo defektą.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Vienas svarbiausių parodos eksponatų
Arno Strumilos / 15min nuotr./Vienas svarbiausių parodos eksponatų

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/