TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Kauno Mykolo Žilinsko galerijoje pristatyta prancūzų ekspresionistų paroda

Tarptautinė paroda „Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik“
Aliaus Koroliovo/15min nuotr. / Tarptautinė paroda „Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik“
Šaltinis: 15min
0
A A

„Atėjo noras dalintis, atėjo noras mums atvežti jums dovanų iš Paryžiaus, iš visos Prancūzijos“, – ketvirtadienį Kaune, šiuolaikinės prancūzų ekspresionistų parodos atidaryme sakė vienas iš jos organizatorių Edvidas Žukas. Meno gerbėjai turėjo išskirtinę galimybę pamatyti pasaulinio garso prancūzų menininko Oliviero de Sagazano performansą „Transfigūracija“.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuje M. Žilinsko galerijoje atidaryta išskirtinė ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta tarptautinė paroda „Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik“.

Su meno gerbėjais Kaune ketvirtadienio vakarą sveikinosi ir projekto kuratorius, Prancūzijoje, Europoje bei kitose pasaulio šalyse žinomas meno kritikas ir dėstytojas Christianas Noorbergenas, kuris šiai parodai ir atrinko kūrinius.

„Aš į šį procesą nesikišau. Šalia mūsų yra žmogus – legenda. Jis paskambino savo bičiuliams, surinko menininkus ir jų darbus“, – apie Ch. Noorbergeną sakė E. Žukas.

Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Tarptautinė paroda „Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik“
Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Tarptautinė paroda „Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik“

Pasak E. Žuko, pati parodos idėja gimė prieš ketverius metus Paryžiuje.

„Tada, kai mes su bičiuliu dailininku Pranu Gailiumi, pasivaikščioję po Paryžiaus galerijas ir kupini įspūdžių sėdome prie vyno taurės. Pranas sakė, kad Paryžius yra ne toks, koks buvo seniau. Bet kai užeini į gerą galeriją ir pamatai gerą paveikslą – tada tas pasaulis visiškai kitoks.

Mes su Prancūzija esame labai tampriai susiję – 1918 metais, atgavus Nepriklausomybę, mūsų politikai ir ekonomistai kūrė valstybės pamatus, o švietimo ministerija skyrė didžiausias stipendijas gabiausiems lietuvių studentams, kurie turėjo galimybę studijuoti Paryžiuje.

Tarpukaryje Paryžius buvo viso pasaulio mokslo ir meno meka, čia parodas yra surengę ir lietuvių menininkai. Bet mes jums norėjome parodyti būtent šio laikmečio prancūzų ekspresionizmą. Prancūzijoje jis dabar išgyvena pakilimą“, – kalbėjo E. Žvikas.

Įdomu tai, jog po prancūzų ekspresionistų vėliava parodoje yra net septynių tautybių menininkai – vokietis, azerbaidžianietis, belgas, lietuvė.

Viso parodoje savo darbus pristato 13 menininkų: tapytojai Francis’as-Olivier Brunet, Nicolas’as Gasiorowski’is, Cristine Guinamand, Serge’as Labegorre, Niyaz’as Najafov’as, Jean’as-Louis Nehlich’as, Olivier de Sagazan, Gérard’as Striche, Johan’as Van Mullem’as, skulptoriai Robert’as Sobocinski’is, Rūta Jusionytė, Marc’as Petit bei fotomenininkas Marc’as Kruger’is.

Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Tarptautinė paroda „Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik“
Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Tarptautinė paroda „Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik“

„Tai – 13 artistų. Kiekvienas čia esantis savo srities menininkas turi savo individualią meninę išraišką. Intelektą ir protą garbinančioje visuomenėje ekspresionistai išsaugo ir perteikia savo vidines gelmes.

Šie iš visos Europos susibūrę menininkai yra artimi ir kartu tolimi. Jie kalba skirtingomis kalbomis, bet juos vienija amžinoji kūrybos dvasia. Kiekvienas iš jų eina savo keliu ir sykiu tolsta nuo pramintų takų“, – sakė Ch. Noorbergenas.

Parodoje lankytojams pristatoma aktuali ekspresyvios kūrybos situacija, atspindinti ekspresionistinės raiškos dailėje įvairovė, konceptualiai ir istoriškai artimą Lietuvos dailės raidai.

Mokymasis, stažuotės Paryžiaus meno mokyklose, stipendijos buvo kertiniai faktoriai, kurie formavo lietuviškojo modernizmo kūrybos principus. Dėka Justino Vienožinskio, kuris gilino žinias Paryžiaus meno centruose, XX a. pradžioje Lietuvos dailėje palaipsniui įsivyravo prancūzų dailės tradicija.

Naujų modernėjančių tendencijų įtvirtinimui svarus vaidmuo teko Paryžiuje gyvenusiam ir studijavusiam Adomui Galdikui.

Paryžiuje studijavę arsininkai Antanas Gudaitis, Viktoras Vizgirda, Antanas Samuolis buvo meno reformatoriai Lietuvoje, rėmęsi moderniomis prancūziškojo meno atšakomis. Būtent prancūziškoji modernioji mokykla tapo lietuvių koloristinės tapybos mokyklos pagrindu, o surengtos lietuvių menininkų parodos Paryžiuje atvėrė pripažinimo kelius.

Dar vienas parodos atidarymo akcentas – Oliviero de Sagazano performansas. Į Lietuvą žiniomą menininką pakvietė jau daugiau nei dešimtmetį Paryžiuje gyvenanti lietuvė menininkė Rūta Jusonytė ir galerijos „Meno tiltas“ įkūrėjas, parodos organizatorius E. Žukas.

Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Tarptautinė paroda „Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik“
Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Tarptautinė paroda „Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik“

Prasmės ieškojimai – nuolatinė prancūzų menininko Oliviero de Sagazano sielos būsena. Paniręs į depresiją menininkas prisipažįsta atradęs svarbiausia: gyvenimas yra beprasmis, taigi prasmę iš tiesų turi tik prasmės ieškojimas.

Įkvėpimo menininkas, biologijos magistro laipsnį turintis Olivieras de Sagazanas semiasi iš Afrikos, kurioje yra gimęs.

„Transfigūracijoje“ savo veidą jis uždengia lipnia molio kauke – po moliu lieka ir jo akys, taigi, jis pats nemato, ką kuria. Todėl jo performansai kaskart tampa vis skirtingi.

M. Žilinsko dailės galerijoje susirinkę meno mylėtojai per trumpą laiką išvydo beviltiškumą, išėjimo ieškojimą, baimės vardą, viltį ir žmogaus virsmą.

„Noriu lysti po drobe, noriu tapti gyva drobe pats. Iš performanso, kaip ir iš tapybos, tikiuosi, jog jis mane nustebins, sukurs progą išvaikščioti naujus kelius“, – prieš pasirodymą sakė Olivieras de Sagazanas.

Paroda „Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik“ M. Žilinsko galerijoje veiks iki gruodžio 31 dienos.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018