Atidarymo renginyje pirmoji kalbėjo parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Man teko laimė pamatyti dalį ekspozicijos ir ji palieka ypatingą įspūdį. Neabejoju, kad lankytojų kasdien bus labai daug. Išties verta čia apsilankyti, pabūti, apžiūrėti ekspozicijas dėl kelių priežaščių. Visų pirma todėl, kad atsidarė sena-nauja erdvė sostinės šurmulyje, erdvė, kuri yra dar vienas meno centras.“
Antroji priežastis, anot Seimo pirmininkės, yra humanitarinė, nes šalia lietuviškos kolekcijos eksponuojami kūriniai iš karo niokojamos Ukrainos Lvivo miesto.
„Tai yra dar vienas priminimas, kad su ukrainiečiais esame tos pačios kultūrinės erdvės kaimynai, bendraminčiai, giminaičiai ir mums yra daugybė priežasčių tvirtai laikytis drauge, – kalbėjo seimūnė. – Trečioji priežastis yra ta, kad būdama čia aš matau solidžios meno tradicijos pamatą. Manau, kad jis kiekvieną iš mūsų palies ir įkvėps", - teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkei antrino Lietuvos nacionalinės dailės muziejaus direktorius Arūnas Gėlūnas: „Tai yra daugiasluoksnis įvykis mūsų mylimam Vilniui, kuris švenčia 700 metų. Mes tarsi dovanojame jam beveik naują muziejų, nesvarbu, kad tai yra vienas Radvilų rūmų flygelis, bet tai yra autonomiška erdvė. Čia dabar yra mūsų rinkinio pati vertingiausia dalis, kuri liks mažiausiai tris metus.“
Žodį tarė ir filosofas, politologas, Lvivo dailės muziejaus direktorius Tarasas Vozniakas. Būtent iš jo vadovaujamo muziejaus buvo atsivežta ukranietiška kolekcijos dalis „Nuostabieji karo pabėgėliai“.
Ukrainietis pasidžiaugė, kad atgabentiems darbams teko garbė atsidurti pirmoje naujai atidarytos erdvės ekspozicijoje ir pabrėžė, kad tikrai ne bet kuriam miestui ir ne bet kokiai institucijai patikėtų tokį lobyną.
T.Vozniakas taip pat dėkojo lietuviams už visokeriopą paramą šiuo sunkiu karo laikotarpiu ir drąsino: „Mes tikrai laimėsime, tuo net neabejokite“. Po šių žodžių salėje nuaidėjo audringi plojimai. T.Vozniakas netrukus patikslino, kad „mes“ apima daug šalių – Lenkiją, Estiją, Latviją, JAV, Didžiąją Britaniją ir kitas. Tad mūsų yra daug.
Ekspozicijos kuratorės, menotyrininkės dr. Tojana Račiūnaitė ir Joana Vitkutė papasakojo apie pačią ekspoziciją ir pasidalino trumpa LNDM rinkinio atsiradimo istorija.
„Ši kolekcija formavosi iš atskirų privačių kolekcijų ir neišliko pilna, todėl yra fragmentiška. Visgi ji yra mums vertinga ir labai brangi. Jos pradžia buvo pačių vilniečių, Mokslo bičiulių draugijos, iniciatyva įsteigti Vilniuje muziejų. Vladislovas Tiškevičius ir kiti filantropai dovanojo savo surinktus kūrinius šiam muziejui. <...> Dovanojimo tradicija formavo šį rinkinį.“ – kalbėjo menotyrininkė dr. Tojana Račiūnaitė.
Kuratorė pristatė parodos koncepciją, kuri yra gana netradicinė – kūriniai sugrupuoti ne chronologiškai, bet teminiu principu: „Ši ekspozicija pirmiausiai remiasi žmonių gyvenimu, pamatinėmis vertybėmis, klausimais, kurie jaudino žmones prieš šimtus metų ir jaudina dabar“.
Visgi klasikinės tapybos raiška, paremta biblijiniais motyvais, gali būti suprantama ne visiems žiūrovams ir todėl pasirodyti nereikšminga.
Pasak kuratorių, to išsigąsti nereikėtų, nes parodą lydi išsamus katalogas, kuriame galima rasti informaciją, padėsiančią geriau suprasti darbus.
Joana Vitkutė pridūrė, kad prie kiekvieno kūrinio aprašymo yra QR kodai, kuriuos nuskanavus, galima rasti darbų aprašymus.
„Ekspozicijos tikslas, o galbūt svajonė, yra, kad senoji dailė ateitų į mūsų šiuolaikinį gyvenimą. Nesumenkiname šiuolaikinio meno, bet visgi būtent senoji dailė yra mūsų pagrindas. Žvelgdamas į klasikinį kūrinį mokaisi mitologijos, mados, kulinarijos istorijos. Tai pasako labai daug apie mūsų praeitį ir kartu apie dabartį", - teigė J.Vitkutė.
