Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 15d. 20:45

Milijonus eurų galintys kainuoti M.K.Čiurlionio darbai klastojami, į Kauną atkeliauja prašymai juos atpažinti

Julija Račiūnaitė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Julija Račiūnaitė

Nacionalinio M.K.Čiurliono dailės muziejaus darbuotojų kompiuteriuose yra aplankas pavadinimu „Tariamas Čiurlionis“. Jame – vieno žymiausių Lietuvos kūrėjų netikrų paveikslų nuotraukos. Jas muziejininkai gauna iš viso pasaulio, kai prašoma įvertinti, ar tai – „tikras Čiurlionis“. Būta atvejų, kai Europos aukcionuose buvo ruošiamasi parduoti M.K.Čiurlionio paveikslų klastotes.

Apie tai, kiek verti tikri M.K.Čiurlionio kūriniai, kaip juos atskirti nuo klastočių, apie neįtikėtinas paveikslų paieškos istorijas artėjančios muziejaus nakties proga 15min pokalbis su Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus muziejininke Julija Račiūnaite.

– Julija, apie Čiurlionį kalbamės neatsitiktinai. Savotišką žaidimą muziejų nakčiai pasiūlėte jūs.

– Muziejų nakties proga nusprendėme pajudinti temą, kurią labai seniai norėjosi paliesti, tai – tariamas Čiurlionis“. M.K.Čiurlionis yra vienas garsiausių Lietuvos kūrėjų pasaulyje, todėl atsiranda jį plagijuojančių, kopijuojančių žmonių. Į muziejų kreipiasi ir aukcionai, ir privatūs asmenys, prašydami patvirtinti tam tikrų darbų autentiškumą.

Muziejų naktį žadame keliais netikrais Čiurlioniais papildyti savo ekspoziciją, šiek tiek sutrikdyti lankytoją.

Būsime paruošę ir įdomių pasakojimų, kurie nugulę dokumentuose. Pasakosim visas detektyvines istorijas, susijusias su Čiurlioniu, kuris yra plagijuojamas, kopijuojamas, dingęs ir rastas, dingęs ir dar nerastas. Bet ne tik apie klastotes, plagiatus, o ir apie sėkmingus atvejus.

Muziejų nakties partneris „AveniuArt“ vykdys akciją „Čiurlionio paveikslai išeina į miestą“, kai po Senamiestį ir Laisvės alėją pasklis keli šimtai ant audinio atspaustų M.K.Čiurlionio paveikslų.

– Kokie pasakojimai laukia lankytojų?

– Pavyzdžiui, toks neįtikėtinos reikšmės objektas – Čiurlionio dienoraštis – iki šiol nerastas. Kažkada, kai jis bus rastas, tai gali būti didelis atradimas. Jis turi vedančią giją, kuri kažkur nutrūksta. Tikimės, kad atsiras.

Tačiau darbus pavyksta ir rasti. Daug prie to prisidėjo mūsų buvęs direktorius Osvaldas Daugelis ir ne vienas paveikslas jo rankomis yra atgabentas, jis dalyvavo ir paveikslų paieškoje.

Toks neįtikėtinos reikšmės objektas – Čiurlionio dienoraštis – iki šiol nerastas

Vienas iš sėkmingų pavyzdžių – kai beveik 100 metų besitęsusi Čiurlionio darbo paieška buvo apvainikuota sėkme. Tai vadinamoji „Piramidžių sonatos“ istorija. Darbas buvo atrastas Nyderlanduose ir slapta pargabentas į muziejų. Tai gražiausia mūsų istorija.

Paveikslas yra neįprastai gerai išsilaikęs, jis yra vėlyvojo – labai vertingo – Čiurlionio kūrybos periodo, paskutinės jo tapybinės sonatos viena iš dalių.

Šis darbas buvo dingęs apie 80 metų, o atrastas prieš 11 metų. Buvo žinoma, kad jį parodoje Peterburge įsigijo vienas diplomatas. Paskui jis dingo, ir mūsų muziejininkai jo labai ilgai ieškojo.

Keli metai prieš 2008-uosius mūsų kolegės parašė straipsnį „Dar neatrastas Čiurlionis“. Jis buvo publikuojamas žurnale, kuris dalinamas lėktuvuose. Būtent lėktuve straipsnį perskaitė Nyderlanduose gyvenantis diplomato anūkas. Jis su mumis susisiekė.

Po kelis metus trukusių derybų jis sutiko už simbolinę sumą muziejui parduoti paveikslą. Ačiū Dievui, kad muziejus suskubo jį įsigyti. Jei paveikslas būtų patekęs į aukcioną, o dėl jo konkuruotų ir privatūs asmenys, tai nei muziejus, nei Lietuva nebūtų pajėgę po įpirkti. Dėl šio paveikslo buvo ne viena kelionė, derybos. Tarsi iš filmo apie slaptuosius agentus.

Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Osvaldas Daugelis
Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Osvaldas Daugelis

– Sakote, kad jei paveikslas būtų patekęs į aukcioną, Lietuva nebūtų pajėgi jo įpirkti. Kiek gali kainuoti Čiurlionis? Didžioji jo kolekcijos dalis yra sukaupta jūsų muziejuje?

– M.K.Čiurlionio kolekcija – tai yra unikalu – beveik visa yra po vienu stogu, pas mus. Žinant, kokio kalibro autorius yra M.K.Čiurlionis, reta, kad tokio lygio autoriaus visa kolekcija būtų vienoje vietoje.

Dažniausiai jos būna išblaškytos po skirtingus muziejus, skirtingas šalis ir skirtingas kolekcijas. Šiuo atveju 98 procentai Čiurlionio yra čia, dalis paveikslų vis dar yra dingusių, dalis – vis dar privačiose kolekcijose, dalis – muziejuose, bet visi jie mums žinomi.

Turime virš 250 jo tapybos darbų, dar yra muzikiniai rankraščiai, eskizai, piešiniai, fotografijos, laiškai. Visa tai taip pat priklauso Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui.

Yra darbų, kurie draudžiami ir milijonu, ir daugiau eurų.

Kalbant apie Čiurlionio darbus reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad jo kūryba – paveikslų originalai – nėra perėję jokios aukcionų sistemos, todėl juos įkainoti yra labai problematiška. Net ir įvardytos kainos gali būti užginčytos, nes galbūt pasirodytų, kad jos yra visiškai kitokios.

Bet kai mes vežame darbus į užsienio parodas, juos reikia drausti, o tai reiškia, kad formaliai reikia įkainoti. Yra darbų, kurie draudžiami ir milijonu, ir daugiau eurų.

Tiesą pasakius, kartais būna, kad ir vairuotojai, kurie turi vežti tuos kūrinius, šiek tiek išblykšta, jei sužino, kokios vertės darbus veža.

Tačiau teko girdėti ir ekspertų vertinimus, kad jie gali kainuoti gerokai daugiau.

– Kiek esate sukaupę „netikro Čiurlionio“? Apie kokius skaičius iš viso kalbame?

– Skaitmenizuota 20 atvejų. Bet jei skaičiuoti nuo seniausių laikų, kai to nebuvo daroma, tai yra gerokai daugiau. Muziejų nakties renginys ir paskatino padaryti apskaitą. Dabar skaičiuojame, aprašome atvejus. Kas kreipėsi, kada, kaip buvo atpažinta, kad darbas – ne autorinis? Ar buvo atlikti tyrimai?

Būna atvejų, kad netikrus M.K.Čiurlionio tapybos darbus norima parduoti aukcionuose. Taip buvo ir 2012 ir 2013 metais, kai Seržas Fušero, kuris yra geriausias Čiurlionio ekspertas už Lietuvos ribų, tiesiogiai susisiekė su keliais aukcionais ir pasakė, kad čia tikrai nėra Čiurlionis ir aukcionai nutraukė prekiavimą darbais.

– Už kiek norėta parduoti klastotę?

– Skaičiai gana juokingi. Žinoma, mes kalbame apie apatinę aukciono ribą. Tada tai buvo apie 30 tūkst. litų.

– Prašymai atpažinti darbus iš įvairių pasaulio vietų atkeliauja ir čia, į Kauną. Kokios tos situacijos?

– Į muziejų kreipiasi ir aukcionai, ir privatūs asmenys, prašydami patvirtinti tam tikrų darbų autentiškumą.

Dažniausiai tie paveikslai būna mus, kaip ekspertus, ironiškai nuteikia. Kartojamos visiškai akivaizdžios klaidos, kurių tikrasis Čiurlionio klastotojas jokiu būdu nedarytų.

Galiu atskleisti pačią didžiausią klaidą – tai Čiurlionio parašas dešiniajame apatiniame kampe. Savo darbų kūrėjas niekada nepasirašinėja ir inicialus galima rasti tik dvejuose jo paveiksluose, tačiau ten jie panaudoti kaip dekoratyvus simbolis ir jokiu būdu ne paprastas parašas.

Organizatorių nuotr./„Laidotuvių simfonija“, 1903
Organizatorių nuotr./„Laidotuvių simfonija“, 1903

Paskutinis atvejis, kada į mus kreipėsi dėl Čiurlionio, buvo maždaug 2016 metais. Tokių atvejų yra ne tik dabar, bet buvo ir sovietmečiu.

Dar juokinga, kad klastotojai naiviai pasirenka labai žinomus darbus, kuriuos mes turime.

– Ar teko matyti kokybiškų klastočių?

– Taip, vyresnės kartos ekspertams teko matyti vieną kūrinį, kurio pavadinimo atskleisti negalėčiau, nes jis yra privačioje kolekcijoje. Tačiau yra kūrinių, kurie buvo giminingi Čiurlioniui ir juos išaiškinti – kaip klastotes – pavyko istorinių žinių pagalba.

– Iš ne visai tolimos praeities žinom, kad meno vertybių kolekcionavimas kartais veda prie sunkių nusikaltimų.

– Be abejo, yra ir juodoji rinka. Pagaliau – juk tariamas Čiurlionio atsiduria aukcionuose. Bet vis tik klastotojai tikrai neįvertina to, kiek giliai šis autorius yra žinomas ekspertams ir koks didelis procentas jo darbų yra sukauptas čia, Kaune.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Muziejų naktį Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus pristatys programą „Tariamas Čiurlionis“
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Muziejų naktį Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus pristatys programą „Tariamas Čiurlionis“

– Kas vertina klastotes? Jūsų ekspertai?

– Mūsų ekspertai, Prano Gudyno centras, kurių restauratoriai gali atlikti rimtas ekspertizes kalbant apie abejotinus atvejus.

Kiek man žinoma, kai yra atvejis, kada darbai kelia abejonių, specialistai pataria atvykti po kelių metų, nes technologijos tobulėja ir po kelių metų tyrimai gali duoti tikslesnius rezultatus.

Dar kalbant apie Čiurlionį reikia pasakyti, kad per visus nepriklausomybės metus buvo padarytas didžiulis darbas – mūsų muziejininkų, O.Daugelio – M.K.Čiurlionio parodos išvežamos į pasaulį. M.K.Čiurlionis iš mirusių Lietuvos kūrėjų, matyt, yra daugiausiai keliaujantis po visą pasaulį. Jis apkeliavęs Aziją, Europą, Ameriką, Kanadą. Yra įdirbis, todėl kūriniai pritraukia ekspertų ir plagiatorių dėmesį.

Iš periferinio ir mažai kam žinomo menininko Čiurlionis tapo tolygiu dideliu vardu Europos meno istorijoje. Tai yra labai svarbus muziejaus darbas.

– O ar būna atvejų, kada kreipiasi į muziejų ir prašo parduoti?

-Yra klausiančių, ar būtų įmanoma įsigyti. Tai kolekcionieriai. Bet muziejus neketina prekiauti Čiurlionio kūriniais nei tolimoje ateityje, nei niekada.

Visą Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus nakties programą rasite čia

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

04:37
01:19
02:26